DVIRAČIŲ LAIKYKLOS SKATINA KEISTI KELIAVIMO ĮPROČIUS

Dviračių laikyklomis vadinami nameliai Rumpiškės kvartale moko klaipėdiečius ne tik tvarkingai dalintis visiems gyventojams skirtomis patalpomis. Naudodamiesi jais kvartalo gyventojai išgyvena ir bendruomeniškumo pamokas.

Įsileis ir kaimynus

Itin ankštuose butuose gyvenantys kvartalo žmonės dažniausiai neturi kur pasistatyti dviračių. Gyvendami netoli miesto centro, daugelis dviračius naudoja ne tik pramogai, bet ir susisiekimui. Butuose be balkono, rūsio ar sandėliuko laikyti daug vietos užimantį dviratį tampa nemenka problema.

Visą kvartalą atnaujinimui ruošę specialistai pasirūpino, kad Rumpiškės kvartale atsirastų atskiri statiniai dviračiams laikyti.

Šie statiniai vadinami dviračių laikyklomis, o ne saugyklomis. Mat, atskirų sargų joms saugoti nėra, daiktų saugumas šiuose statiniuose – ir visų naudotojų reikalas.

Dviračių paviljonus administruojanti viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) pasirūpino, kad jų durys būtų rakinamos, įrengė vaizdo stebėjimo kameras, bet nemaža dalis rūpesčio viduje laikomų daiktų saugumu tenka ir laikyklų naudotojams.

Pirmieji tokio bendruomeniškumo pavyzdžiai – akivaizdūs, žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi aktualijomis, susijusiomis su dviračių laikyklomis. Tai jie pranešė apie dar nepradėjusiose veikti laikyklose apsigyvenusį benamį, padeda vieni kitiems patarimais, kai iškyla užraktų problema.

Kiek daugiau nei mėnesį veikiančios dviračių laikyklos tapo itin populiarios ir geidžiamos.

Jau dabar beveik visos vietos septyniose laikyklose yra užimtos.

Vienoje laikykloje gali tilpti iki 30 dviračių: įvertinus ir priėjimo prie dviračių būtinybę, įrengta 15 dvipusių laikiklių.

Kelias vietas įmanoma sutaupyti tai pačiai šeimai priklausančius dviračius prirakinant prie vienos vietos ir vienas kito. Juo labiau kad vaikams vieta dviračių laikyklose nesuteikiama, jie savo dviratukus turėtų laikyti prie suaugusiųjų dviračių.

Klaipėdoje nedeklaravusiems gyvenamosios vietos tokia galimybė nebus suteikiama. Šios dviračių laikyklos yra skirtos miesto bendruomenės nariams.  

Partnerių nuotr.

Laiko ne tik dviračius

Šiuose nameliuose laikomi ir vaikų dviratukai ar paspirtukai.

Kiekvienos laikyklos viduje yra kompresorius padangoms prisipūsti.

Dviračių laikyklas administruojančios įmonės darbuotojai netikrina, ar norintys jomis naudotis gyventojai turi dviratį, tai yra jų pačių reikalas.

Vis tik savo tinklalapyje „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo neužkrauti dviračių laikyklų nebereikalingu šlamštu.

Nors laikykloje yra įrengtos stebėjimo kameros, rekomenduojama dviračius rakinti. Už laikomų daiktų saugumą atsako patys paslaugos vartotojai. Todėl rūpestis kiekvieno ir visų turtu tampa ir kiekvieno dviračių laikyklų naudotojo prievole.

Patys gyventojai pažymi, kad rūpestis dviračių laikyklų saugumu juos suvienijo, tai tapo bendruomeniškumo pamokomis.

Nusiskundimų vis mažiau

„Klaipėdos keleivinio transporto“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Aušra Bacevičienė atviravo, kad dviračių laikyklų naudojimo pradžioje būta nesklandumų. Kai kurių laikyklų durys neatsirakindavo. Netruko paaiškėti, kad elektroniniai užraktai kartais nepagaudavo signalo. Bėda išnyko, kai specialistai pakoregavo antenų aukštį.

Keliose laikyklose durys pagamintos iš pernelyg į oro pokyčius reaguojančio metalo, todėl jos deformuojasi ir kyla keblumų jas atidarant ar uždarant.

Kiekvienas dviračių laikyklų naudotojas gavo informaciją apie jos naudojimo taisykles, ten pat nurodytas ir telefono numeris, kuriuo reikėtų skambinti sutrikus užrakto veikimui. A. Bacevičienė patikino, kad nurodytu telefonu galintis pagelbėti darbuotojas atsiliepia į skambučius nuo 6 iki 22.30 val.

„Kuo toliau, tuo nusiskundimų dėl dviračių laikyklų mažėja“, – patikino Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.

Partnerių nuotr.

Nebereikia lipti į rūsį

Savo patirtimi naudojantis dviračių laikyklomis dalijosi ir Rumpiškės kvartalo gyventojas Daumantas Kiulkys. Jaunas vyras dviračiu kasdien važiuoja į darbą, todėl labai apsidžiaugė, kai atsirado galimybė jį laikyti ne rūsio sandėliuke, o patogioje laikykloje.

Tiesa, pačioje pradžioje kartą ir jam teko susidurti su nemalonia realybe, kai skubėdamas į darbą jis negalėjo patekti į statinį ir pasiimti dviračio.

Vėliau ši problema buvo išspręsta.

„Užsienio šalyse būtent tokio tipo dviračių laikyklų man neteko matyti. Mano matytos buvo kitokios, bet mūsų kvartale įrengtos laikyklos – tikrai geros, patogios, ypač kai išsisprendė užrakto problemos. Laikykloje, kurioje statau savo dviratį, vietos dar yra, bet didžioji dauguma jau užimta. Kol kas kaimynai tvarkingai naudojasi šiomis laikyklomis, susidurti su kažkokia problema dėl to dar neteko“, – atviravo D. Kiulkys.

Paprašytas apibendrinti pirmąją dviračių laikyklų eksploatavimo patirtį, KKT direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas teigė: „Pats dviračių laikymo ne namie principas pasiteisino. Vietos greitai užsipildė. Laiko ne tik dviračius, bet ir paspirtukus, vaikiškas automobilines kėdutes. Tai nebuvo numatyta, tačiau bendruomenė geriau žino, ko jai reikia, mes tik žiūrime, kad laikyklos nevirstų bendro pobūdžio sandėliukais. Pradžioje nemažai dėmesio teko skirti „vaikiškų ligų“, apie kurias kalbėjo kolegė Aušra, gydymui. Dabar laukiame rudens – žiemos sezono, žiūrėsime, kaip tokiomis sąlygomis vyksta eksploatacija. Ta patirtis bus naudinga, jeigu kompleksinė renovacija ištisais miesto kvartalais bus pratęsta ir dviračių laikyklos bus statomos ir kituose kiemuose.“

„Šiandien – diena be automobilio“, – priminė A. Samuilovas. – Tai puiki proga sėsti ant dviračio ne tik Rumpiškės kvartalo gyventojams, bet ir kitiems klaipėdiečiams. Kuo daugiau mūsų bus gatvėse ant dviračių, tuo aiškesnis bus dviračių laikymo infrastruktūros visame mieste poreikis.“