Euro ausys

Eurą, atrodo, matysime kaip savo ausis be veidrodžio.

Pritrūko vienos dešimtosios procento, kad infliacija būtų ne didesnė nei nustatė Briuselio biurokratai.

Tūlas labai apsidžiaugs, nes išguis baimę.

Didelė dalis tautiečių aklai įsitikinę, kad įvedus eurą kainos pašoks į padangę. Tas, kas kainavo litą, tuoj pat kainuos eurą. Viskas pabrangs 3,45 karto. O algos liks tokios pat - mažesnės nei ES senbuvėse 7-8 kartus.

Ekonomistai iki užkimimo gali aiškinti, kad taip neatsitiks.

Litus pakeis į eurus - vienas euras už 3,45 lito. Kas kainavo 3,45 lito, tas kainuos vieną eurą, o kas uždirbo 345 litus, tas gaus 100 eurų. Vyriausybė gali persiplėšti marškinius, kad kainos ir algos bus apvalinamos pirkėjo ir samdinio, o ne pardavėjo ir darbdavio naudai.

Viskas - perniek.

Tautiečiai okupacijos metais ir atgavus Nepriklausomybę pergyveno keletą pinigų reformų. Ir visą laiką buvo nuskriausti.

Euro įvedimo pinigų reforma negalima vadinti, nes nesikeis valiutos perkamoji galia.

Tačiau nepasitikėjimas pinigų kaitaliojimu, anot klasiko Juozo Erlicko, iškerojo beribis lyg sodo gale apynys.

Šios nuotaikos valdančiajai daugumai - ne paslaptis. Be to, artėja savivaldos rinkimai.

Valdantiesiems net buvo kilęs noras pirma išrinkti savivaldybes, o po to įvesti eurą. Kad įpykę rinkėjai už kainų šuolį nepasiųstų Seimo valdančiųjų partijų į savivaldybių opozicijas.

Tik susitarti dėl rinkimų datos nepavyko.

Lietuvoje įprasta, kad valdžia nori kaip geriau, o išeina kaip visada. Todėl ir pritrūko vienos dešimtosios procento, kad euras nuo kitų metų būtų ir Lietuvos valiuta.

Galbūt infliacija būtų mažesnė, jei valdžia pasigėdytų savo algų. Bei atsisakytų pinigų drabstymo. Išleidžiami papildomi iždo dešimtys milijonų, o atlyginimai realiai padidėja įstaigų vadovams. Ne mokytojams ar gydytojams.

Galbūt infliacija nebadytų akių ta dešimtąja dalimi procento, jei valdžia nebūtų didinusi mokesčių.

Tačiau valdžiai nereikėjo euro.

Kam dar kartą pykinti tautą? Juk galima nieko neveikiant, pasinaudojant politine aritmetika, sėdėti dvi kadencijas valdančiojoje daugumoje. Arba tris keturias.

O žmonių gerovės kilimas ir nauja investicijų banga iš užsienio įvedus eurą - smulkmena. Idealistų svaičiojimai.

Užtat kaip gražiai auga šalies bendrasis vidaus produktas. Beveik kaip Aleksandro Lukašenkos tironijoje. Tik vienu procentu nuo Baltarusijos atsiliekame.