Galimybių reikia visiems

Lietuvos pakraštyje įvykęs konfliktas dėl homoseksualių porų parodos uždraudimo atvertė naują demokratijos puslapį šalies istorijoje.

Lietuvoje buvo beįsigalinti keista tradicija - tai, kas nauja, tapdavo nekritikuotina.

Kažkada šventvagystė buvo ką nors kritiško parašyti apie Nepriklausomybės atstatymo akto signatarą.

Tai buvo laikoma beveik Tėvynės išdavyste.

Šiandien kai kurie signatarai kaltinami neaiškiais ryšiais su Aleksandro Lukašenkos režimu. Per jo kontroliuojamą televiziją signataras Rolandas Paulauskas pliekia Lietuvos narystę NATO ir ES.

Matyt, taip norėdamas pasitarnauti Lietuvos interesams, kad Baltarusija niekada nenorėtų tapti vakarietiška šalimi.

Lietuvai liktų daugiau paramos eurų ir dolerių, kurių nereikėtų dalintis su kaimynais.

Kai Prezidentas Valdas Adamkus palaimino naująją politiką, suvedęs į būrį liberalus, centristus ir socialliberalus, bet koks bandymas ją laikyti laikina ir nepatikima sutikdavo aršų pasipriešinimą.

Artūro Paulausko ir Algirdo Brazausko derybos Vokietijoje dėl naujosios politikos pakasynų sukėlė Prezidentui politinės isterijos priepuolį.

Ir homoseksualų garbinimas Lietuvoje buvo bepasiekęs isteriją. Žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę - šūvis be įspėjimo.

Kai kurie politikai ir valdininkai terminą „tolerancija“ iš lotynų kalbos, matyt, išvertė žodžiu „keliaklupsčiavimas“. O jis reiškia - „kantrybė“.

Tolerancija reikalauja kitą nuomonę, įsitikinimus mažiausiai pakęsti, o daugiausiai - gerbti.

Toleruodamas kitą nuomonę turi teisę tikėtis, kad toleruos ir tavo nuomonę.

Žinoma, tolerancija nedraudžia kritikos.

Demokratinėje visuomenėje pasakyti, jog esi prieš gėjų, lesbiečių santuokas, nereiškia, kad diskriminuoji seksualines mažumas.

Juk ir šalies Konstitucijoje pripažįstamos tik skirtingų lyčių šeimos. O gal Lietuvos Konstitucija yra netolerancijos pavyzdys?

Lietuvos pareigūnai skuba sulįsti Europos madoms į vieną vietą be muilo.

Todėl ir atsiranda keisti sprendimai dėl lygių galimybių pažeidimų.

Sprendimus bandoma dangstyti net pasitelkus visuomenines organizacijas. Matyt, argumentai yra tokie skysti, kad gynybai reikia politinės paramos.

Įdomu, kada Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė pripažins savo klaidą ir atšauks įspėjimą Juodkrantės parodų organizatorei Kristinai Danilevičienei?

Kontrolierė, žengdama tokį drąsų žingsnį, paliktų viltį, kad mūsų demokratinėje valstybėje pakenčiamos ne tik seksualinės mažumos, bet ir daugumos.