Supainiotos datos

Naujojo Sodo gatvėje augantys kaštonai jau spėjo sukrauti žiedynus. Kaštonai paprastai žydi tik gegužės pabaigoje arba birželį.

Liepų gatvėje viename uždarame kieme žiedais apsipylė lanksva. Lanksvos dažniausiai žydi gegužės viduryje, o kai kurios tik birželį, ankstyvumas priklauso nuo veislės.

Toks ir jovalas.

„Toks ir jovalas. Turėjome šiltą žiemą, dabar jau oras sušilęs, naktimis laikosi teigiama temperatūra, gerai palijo – visa tai ir lėmė augalų vegetacijos sprogimą. Augalai, ypač tie, kurie atkeliavo iš šiltų kraštų, kur yra mažiau sezoniškumo, jau pradėjo vegetaciją. Augalai neprisigalvoja nieko. Jie elgiasi taip, kaip jiems diktuoja dangus“, – tikino Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.

Augalų vystymuisi pakanka, kad naktimis laikytųsi penkių laipsnių temperatūra. Kai oras naktimis sušyla iki dešimties laipsnių, vegetacija visiškai suveši.

Šalnų nelaukia

Artėjantį savaitgalį orai vės iki nulinių žymų, neaišku, kaip tai išgyvens žydintys augalai.

„Kaulavaisiai jau bus nužydėję. O visi kiti žiedai gali apšalti. Obelys dar nežydi, jos labiau reaguoja ne į oro temperatūrą, o į dienos ilgumą. Jos nenukentės. Mūsų geografinės platumos augalai yra labiau prisitaikę ir jie elgiasi santūriau“, – paaiškino specialistė.

Prieš keletą metų net 8 laipsnių šaltis smogė pajūrio kraštui net ir gegužės pradžioje.

Tačiau Velykų su 27–28 laipsnių temperatūra taip pat yra buvę.

„Fenologinis kalendorius dar ne visai prarado prasmę. Taip, šiltų dienų padaugėjo, pailgėjo šiltasis sezonas.Tačiau klimato kaita daro savo įtaką. Jei anksčiau pajūryje sodindavome 4 ar 5 kategorijos augalus, tai dabar jau drąsiai tinka 6 kategorijos augalai, augantys šiltesnėse klimatinėse zonose“, – tikino A. Klimienė.

Asta Klimienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pražydo mėnesiu anksčiau

Daržininkai laikosi tam tikrų fenologinio kalendoriaus taisyklių – drąsiai sėją galima pradėti, kai sužydi ievos. O sužydėjus alyvoms, lauke galima sodinti visus šilumamėgius augalus – agurkus, cukinijas, arbūzus ir kitus.

„Taip, senoliai sakydavo, kad sužydėjus alyvoms galima sėti agurkus. Dabar galima juos sėti, kai tik bus noras. Kai sužydėdavo kaštonai, augimo procesas jau net įsibėgėjęs būdavo. Kaip paaiškinti šio pavasario reiškinius? Gamta jiems viską diktuoja. Negali jie susilaikyti. Procesas yra prasidėjęs. Agrarinis kalendorius visiškai pasikeitęs, senosiomis tradicijomis negalima pasikliauti“, – kalbėjo A. Klimienė.

Klaipėdos universiteto Botanikos sode A. Klimienė taip pat stebi prasidedantį masišką augalų žydėjimą.

„Jei viskas sužydėdavo gegužę, birželio pradžioje, tai šiais metais žiedai skuba skleistis jau balandį“, – patikino A. Klimienė.

Nelaukė: paprastai gegužę pražystanti lanksva jau balandį apsipylė žiedais. „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.