„Tauro“ sodų gyventojams nerimą kelia gamyklos skleidžiami dūmai. Klaipėdiečiai baiminasi, jog yra nuodijami, tačiau įmonę patikrinę aplinkosaugininkai tvirtino, jog jokių pažeidimų nenustatė.

Ir fotografavo, ir filmavo

Klaipėdiečiai, kuriems sukėlė įtarimų baldų gamyklos skleidžiami dūmai, gyvena už 800 metrų. Esą vasarį vos ne kasdien iš bendrovės sklido ypač juodi dūmai.

„Neaišku, ką ten kūrena. Kai dūmai sklinda į mūsų pusę, jaučiamas sieros kvapas“, – pasakojo gyventojai.

Vienas klaipėdiečių dėl dūmų kreipėsi į aplinkosaugininkus. Šiems jis pateikė ir fotografuotą bei filmuotą medžiagą. Aplinkosaugininkai patikrino gamyklą.

Pažeidimų nustatyta nebuvo. Tačiau klaipėdiečio tokie rezultatai neįtikino.

„Pamatai dūmus. Skambini aplinkosaugininkams. Jie atvažiuoja, kai dūmų nebėra. Inspektoriai atlieka tyrimus ir nieko neranda. Matyt, viskas jau būna sudegę“, – piktinosi netoli įmonės gyvenantis vyras.

Tyrimo rezultatai neįtikino

Anot gyventojo, aplinkosaugininkai bandė įtikinti, kad dūmai kyla dėl degimo proceso – užkūrus krosnį visada būna juodesni dūmai, kol įsidega.

„Tačiau kodėl tie dūmai vis atsiranda kas pusvalandį ar valandą. Tai tikrai nėra normalu“, – dėstė vyras.

Klaipėdiečio nuomone, aplinkosaugininkai turėtų prie įmonės budėti visą parą ir eiti tikrinti, kai pradeda sklisti juodi dūmai. Dėl to jis žada kreiptis į inspekcijos vadovus Vilniuje.

„Praneši, atvažiuoja po valandos, kai dūmų nebėra. Taip nieko nepadarysi“, – pabrėžė vyras.

Klaipėdietis pasakojo, kad baldų gamyklos pašonėje gyvena pirmus metus. Kadangi namą įsigijo vasarą, jis net nemanė, kad teks susidurti su tokia problema.

„Kalbėjau su kaimynais. Vienas pasakojo, kad jo keli aviliai bičių išmirė“, – piktinosi klaipėdietis.

Įrengs naują filtrą

Įmonės „Gintaro baldai“ direktoriui Gintarui Dirksčiui kaimynų skundai pasirodė keisti.

„Juk aplinkosaugininkai tikrino ir nieko blogo nerado. Savo akimis matė, kad kai įmeti kažkiek pagaliukų, išeina tamsesnis dūmas. Tačiau per 5–10 minučių įsidega, ir viskas baigiasi“, – tvirtino vadovas.

Anot G.Dirksčio, kai būdavo šalta, krosnies pakūrimas vyko kas 1–2 valandas. Kai nešalta, – kas 4–5 valandas. Dabar krosnis kūrenama minimaliai, o balandžio viduryje šildymo sezonas bus baigtas.

„Kad degintume ką nors neleistino? Nesąmonė. Juk patys čia dirbame, kvėpuojame tuo pačiu oru“, – pabrėžė direktorius.

Jo manymu, žmonės skundžiasi dėl lietuviško mentaliteto – viskuo būti nepatenkintam.

„Žmonių daug, o skundžiasi vienas ar du. Kodėl niekas nebūna nepatenkintas, kai ima iš mūsų tuos pačius pagaliukus namų kūrenimui?“ – klausė vadovas.

Gegužę įmonė ketina kamine įrengti papildomą filtrą. Darbai kainuos apie 20 tūkst. litų.

„Tačiau kad visiškai nebūtų dūmų, neįmanoma. Mūsų teritorija didelė. Šildomės dviem didelėmis krosnimis. Tai kokį kurą naudoti? Skaičiavau – jei šildytumės elektra, tai kainuotų 50 tūkst. litų. 250 darbuotojų šaldyti juk negaliu“, – teigė direktorius.

Gyvena ne kurorte

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros viršininko pavaduotojas Vladimiras Misenka pabrėžė, kad patikrinus šią gamyklą iš tiesų jokių normos viršijimų neužfiksuota.

„Pamatėme, kad deginamos organinės medžiagos – medienos atliekos. Tai yra degimo procesas. Kai įmeti malkų, visada didesnis dūmų pliūpsnis būna. Įsidega, ir viskas susireguliuoja. Vėl įmeti malkų – vėl juodesnis dūmas. Jei būtų deginamos kokios neleistinos medžiagos, matytume“, – pabrėžė pavaduotojas.

V.Misenka pabrėžė, kad žmonėms bijoti tikrai nėra ko. Įmonės, kurios turi didelius šildymo įrenginius, turi leidimus. Jų tarša kontroliuojama.

„Žmogus nori gyventi kurorte ir jokių kvapų neturėti. Kai šalia yra pramonės įmonė, taip niekada nebus. Visi į kiekvieną kaminą žiūri kaip į potencialų žudymo įrankį. Bet taip nėra. Esame dėkingi už pranešimus apie negeroves. Visada patikriname“, – teigė pavaduotojas.