GARBĖS PILIEČIŲ REBUSAI: KAI KURIE LIETUVĄ GARSINĘ KLAIPĖDIEČIAI – PAMIRŠTI?

Pats seniausias šalies miestas Klaipėda žymus ir tuo, kad jame yra gimę nemažai Lietuvą pasaulyje garsinančių asmenybių. Vis dėlto ne visos jos šiandien yra pastebėtos ir įvertintos gimtajame mieste, nepaisant jų tarptautinių titulų ir aukščiausių pasiekimų.

T.Venclova – neaktualus?

Po kelių dienų Klaipėdos gimtadienio proga miesto ištakose – piliavietėje – regalijos bus įteiktos dar vienam miesto garbės piliečiui.

Šis vardas suteikiamas ne kasmet ir tik už ypatingus nuopelnus Klaipėdai.

Per 30 nepriklausomybės metų miesto garbės piliečio vardas suteiktas dvidešimčiai asmenų, kai kurie jų ne tik ne klaipėdiečiai, bet užsienio piliečiai.

Jų nuopelnų miestui niekas nekvestionuoja, tačiau daugeliui kyla klausimas, kaip jie vis dėlto atrenkami ir patvirtinami.

Pavyzdžiui, prieškaryje Klaipėdoje gimęs, pasaulyje intelektualų sluoksniuose gerai žinomas, Lietuvą garsinantis rašytojas, filosofas, eseistas ir vertėjas, daugelio pasaulio universitetų (taip pat Klaipėdos) garbės daktaras Tomas Venclova nėra savo gimtojo miesto garbės pilietis.

"O kiek jis su Klaipėda susijęs? Tik tiek, kad čia gimė, kaip ir krepšininkas Modestas Paulauskas. Tiesa, jis, skirtingai nei T.Venclova, vis dėlto yra Klaipėdos miesto garbės pilietis. Turbūt nulėmė tai, kad krepšinis pas mus antroji religija, o M.Paulauskas – olimpinis čempionas, tai tikriausiai ir suveikė. T.Venclova yra pasaulio pilietis, europinio ir net pasaulinio lygio intelektualas, unikali asmenybė, bet Klaipėdai tai turbūt neaktualu", – svarstė uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis.

Vardą reikia pelnyti

Vicemeras mano, kad Klaipėdoje vis dėlto būtų verta pagerbti T.Venclovą, tačiau kas nors turėtų imtis iniciatyvos ir teikti siūlymą dėl jo kandidatūros miesto garbės piliečio vardui.

Pasirodo, toks bandymas kažkada jau buvęs, bet uostamiesčio politikai jį atmetė.

Buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė Zita Šličytė prisiminė tą atvejį, kai pati prieštaravo T.Venclovai suteikti garbės piliečio vardą.

"Mano nuomonė tada buvo vienareikšmiška, aš tam pasipriešinau. Jis vis rašė, kad lietuvių genocido nebuvo, kad – tik žydų. Aš esu kitos nuomonės. Juk ir daugiau tautų buvo naikinamos nacionaliniu pagrindu – ir Krymo totoriai, ir dabar ukrainiečiai. O, be to, T.Venclova čia yra tik gimęs, maža kas kur gimė. Kuo jis daugiau nusipelnė Klaipėdai?" – retoriškai klausė Z.Šličytė.

V. Čepas: yra tų piliečių, tikrai yra, tik garbės niekaip neišeina pasidalyti. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Panašiai mano ir buvęs uostamiesčio politikas Vytautas Čepas.

"T.Venclova yra vienas intelektualiausių pasaulio žmonių, bet iš jo kalbų ir raštų matyti, kad apie lietuvius apskritai jis yra prastos nuomonės. Ir didele meile lietuvybei netrykšta. Jis yra klasikinis kosmopolitas, jo tėvynė yra pasaulis ir savo gyvenimu jis tai yra įrodęs. Ir kai kažkas pasiūlė jam suteikti miesto garbės piliečio vardą, mano nuomonė buvo priešiška. Jis būtų labiau vertas ne tiek Klaipėdos, o visos Lietuvos garbės piliečio vardo, apie ją jis rašė ir kalbėjo kiek provokuodamas, bet tuo pat metu ir garsindamas", – pripažino V.Čepas.

Jis neatmeta, kad garbės piliečio vardas, kaip ir kiti įvairūs titulai, yra tam tikra tuštybė – jei žmogus nėra garbingas, tai jam šio vardo suteikimas yra niekinis.

"Yra tų piliečių, tikrai yra, tik garbės niekaip neišeina pasidalyti", – kaip jam būdinga, šmaikščiai reziumavo V.Čepas.

Už vardo garsinimą

Miesto taryba 2009 m. patvirtino, o po kelerių metų patikslino nuostatus, pagal kuriuos suteikiamas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.

Pagal juos šis vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus Klaipėdai (įvertinus asmeninį žmogaus indėlį) bei miesto vardo propagavimą pasaulyje.

Teikti siūlymą miesto savivaldybės tarybai dėl garbės piliečio vardo suteikimo gali visuomeninės organizacijos, įstaigos, įmonės ir pavieniai asmenys.

"Pagal garbės piliečio vardo suteikimo nuostatus turi būti vieningas visų politinių frakcijų pritarimas. Jei nors viena frakcija iš oficialiai registruotų išreiškia abejonių dėl kandidato į Klaipėdos miesto garbės piliečius, tas klausimas tarybai nėra teikiamas. Toks yra politinis sutarimas", – patikino A.Cesiulis.

Galiausiai sprendimas dėl garbės piliečio vardo suteikimo priimamas tarybos narių balsų dauguma.

Garbės piliečio vardas per metus suteikiamas ne daugiau kaip vienam asmeniui.

Antrą kartą tas pats apdovanojimas nesuteikiamas.

Tiesa, iki 2007 m. per vienerius metus būdavo ir daugiau nei vienas garbės pilietis.

Lygiai prieš 20 metų miesto garbės piliečio vardas buvo suteiktas net penkiems asmenims.

Klaipėdos garbės piliečio regalijos paprastai įteikiamos per miesto gimtadienį – rugpjūčio 1-ąją, pačioje uostamiesčio širdyje – piliavietėje.

Iškilmės: miesto garbės piliečio regalijos garbiesiems asmenims paprastai įteikiamos per Klaipėdos gimtadienį, miesto širdyje – piliavietėje. / Vytauto Petriko nuotr.

Numatyti išimtiniai atvejai

Nuostatuose yra numatytas ir ne itin malonus atvejis, jei kartais garbės pilietis nusikalstų įstatymams.

"Jeigu asmuo, kuriam suteiktas garbės piliečio vardas, yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, tarybos sprendimu jis gali netekti šio vardo", – rašoma nuostatuose, tačiau tokių atvejų per daugiau nei 30 metų nepasitaikė.

Pagal nuostatus, Klaipėdos garbės piliečiui mirus, jo artimiesiems sutikus, miestas organizuoja laidotuves ir apmoka laidojimo išlaidas, taip pat iš dalies (ne daugiau nei 50 MGL) apmoka ir antkapio pastatymo išlaidas.

Savivaldybės siūlymu, artimiesiems sutikus, miesto garbės piliečio antkapis žymimas uostamiesčio herbu ir įrašu "Klaipėdos miesto garbės pilietis".

Dvi dešimtys garbiųjų

Pirmuoju Klaipėdos miesto garbės piliečiu 1991 m. balandį tapo Vokietijos pilietis Heinzas Radzwillas.

Šis vardas jam suteiktas "už pastangas plėtojant Klaipėdos ir Vokietijos ryšius bei nuopelnus Klaipėdos miesto kultūrai, atkuriant miesto Teatro aikštėje Taravos Anikės paminklą – fontaną, skirtą poetui Simonui Dachui".

Tų pačių metų rugsėjį garbės piliečiu tapo ir kompozitorius Jeronimas Kačinskas (1907–2005), lietuviškos muzikinės kultūros pradininkas Klaipėdoje, kurioje 700 metų klestėjo vokiška kultūra.

Po to septynerius metus garbės piliečių neatsirado.

Ir tik 1998 m. gegužę už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui garbės piliečio vardas suteiktas profesoriui, kultūros veikėjui Vytautui Jakelaičiui (1928–2015), uostamiesčio kultūros ir mokslo kūrėjui.

Tais pačiais metais šiuo vardu pagerbtas ir Alfonsas Žalys (1929–2006) – sovietmečio bei nepriklausomos Lietuvos inteligentas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Klaipėdos universiteto garbės daktaras.

2002-ieji garbės piliečių skaičiumi Klaipėdoje buvo patys gausiausi.

Prieš 20 metų šis vardas suteiktas net penkiems asmenims – Hanzos miesto Liubeko prezidentui Peteriui Oertlingui, kuris Liubeko vardu teikė ne tik didelę moralinę pagalbą, bet ir organizavo atskirą akciją, kurios metu buvo surinkta 300 tūkst. Vokietijos markių ir perduota Klaipėdos miestui.

Jis buvo ir Klaipėdos bei Liubeko partnerystės iniciatorius.

Tais pačiais metais miesto garbės piliečio vardas suteiktas muziejininkui ir rašytojui Aloyzui Každailiui (1943–2018), architektūros istorikui ir menotyrininkui Jonui Tatoriui (1925–2004), olimpinius čempionus išugdžiusiam dviračių sporto treneriui Narsučiui Dumbauskui, taip pat – garsiems klaipėdiečiams Martinui Gusiatinui ir Valentinui Greičiūnui.

2005 m. Klaipėdos miesto garbės piliečiais tapo legendinio šokių kolektyvo "Žuvėdra" vadovai Skaistutė Idzelevičienė ir Romaldas Idzelevičius.

2007 m. už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui garbės piliečio vardas teko architektui Gyčiui Tiškui (1934–2008).

2008 m. – aktoriui Vytautui Paukštei (1932–2022), 2010-aisiais – laivininkystės kompanijos vadovui Vytautui Lygnugariui, kurio kandidatūrą tuomet palaikė dauguma uostamiesčio kultūros, švietimo ir sporto organizacijų.

2011 m. miesto garbės piliečiu tapo kraštotyrininkas ir fotožurnalistas Bernardas Aleknavičius (1930–2020), o 2013 m. – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų Vaclovas Straukas (1923–2017).

2014 m. garbės piliečiu tapo klaipėdietis Kazimieras Budrys (1936–2019) – sportininkas, vienintelio pasaulyje šeimų krepšinio turnyro rengėjas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas.

2016 m. uostamiesčio garbės piliečio vardas suteiktas Uvei Jurkščiui – Klaipėdos kraštiečių draugijos pirmininkui, mecenatui, Manheimo ir Klaipėdos draugystės ir bendradarbiavimo tarybos nariui.

Pernai šį vardą pelnė buvęs krepšininkas, treneris Modestas Juozapas Paulauskas, o šiemet – kunigas ir visuomenės veikėjas Benediktas Sigitas Jurčys, kuriam garbės piliečio regalijos bus įteiktos per šį miesto gimtadienį rugpjūčio 1-ąją.