Gelbėja storąją liepą | KaunoDiena.lt

GELBĖJA STORĄJĄ LIEPĄ

Arboristai gelbsti storąją Klaipėdos liepą, kuri yra vienas seniausių tokių medžių Lietuvoje. Saugomas lapuotis buvo genimas, siekiant sumažinti svorį centriniam kamienui.

Storosios Klaipėdos liepos gelbėjimo priemones įgyvendino Lietuvos arboristų asociacija su įmone "Arbovita ir Ko". Jie laimėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuri prižiūri šį saugomą medį, skelbtą konkursą.

Lietuvos arboristų asociacijos ir įmonės "Arbovita ir Ko" direktorius Renaldas Žilinskas teigė, kad liepą bandoma išsaugoti genint. Siekiama svorį perkelti į pėsčiųjų tako pusę.

"Darbus atliekame pamažu. Nesiėmėme drastiškų veiksmų iš karto. Žiūrėsime, kaip medis reaguos į šį genėjimą", – komentavo vadovas.

Taip pat pakeistas vienas lynas, kuriuo sutvirtintas liepos kamienas. Šonuose bus statomos atramos.

"Didžiausia problema, kad medžio apačia yra visiškai išpuvusi, o viršus – gyvybingas. Tad pamažu suformuosime gyvąjį stuobrį. Tada liepa kaip gamtos paminklas galės stovėti toliau", – pasakojo R.Žilinskas.

Storosios liepos būklę arboristai vertino liepos pabaigoje. Nustatyta, kad medis yra ekstremaliai pavojingas, gali bet kada nuvirsti.

Jau vien iš pažiūros matyti, kad medžio būklė prasta. Tai akivaizdu iš kamieno ertmių. Vietos, kur mediena sveika, tirtos specialu aparatu, kuris parodo, kas yra medžio viduje.

Arboristai iš karto atkreipė dėmesį, kad liepa auga labai nepalankioje vietoje. Minijos gatvėje, netoli šios arterijos sankirtos su Bijūnų gatve, eismas – labai intensyvus. Medžiui nuolat kenkia vibracija, tarša. Stebėtasi, kad liepa tiek metų atlaikė tokiomis sąlygomis.

Teigiama, kad geresnė medžio būklė yra šiaurinėje pusėje, arčiau pėsčiųjų tako. Palyginti su esančia arčiau važiuojamosios dalies, ji kur kas stabilesnė.

Tą kartą specialistai pabrėžė, kad, norint išsaugoti medį, reikia imtis priemonių. Geriausia būtų suformuoti gyvąjį stuobrį. Tokia praktika labai populiari Vakarų Europoje.

Storosios liepos kamieno apimtis siekia 5,8 m. Manoma, kad jai gali būti iki 400 metų. Medį jau anksčiau bandyta gelbėti. Jo kamienas buvo sutvirtintas trosais.

GALERIJA

  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
  • Gelbėja storąją liepą
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Manyčiau

Šiaip tai reikėtų rašyti "gelbsti"

Nezabitauskas

Pagūglinęs radau čia minimo arboristo Renaldo Žilinsko straipsnį "Medžių priežiūros urbanizuotose teritorijose ypatumai Lietuvoje". Straipsnio turinys mane nuramino, atrodo, kad senoji liepa pateko išmanančio žmogaus globon. O apie dabartinę miestų želdinių priežiūrą jis rašo taip: "Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo pamatinių miesto želdinių priežiūros tradicijų, medis mieste nebuvo vertinamas. Visa priežiūra apsiribojo lajų sukėlimu, viršūnių, atsikišusių šakų nupjovimu, nepaisant kaip tie pjūviai atliekami. Vėliau tokiam suluošintam medžiui nudžiūvus, jis iškertamas, jo vietoje sodinamas naujas. Štai ir visa priežiūra". Pridurčiau, kad Klaipėdoje nėra jokios medžių priežiūros - atvirkščiai, čia jie naikinami, kertami visi iš eilės, nors dauguma jų yra sveikut sveikutėliai.

Anonimas

Kas dave isakyma pjauti medzius Klaipedoje.Ivardinkite save mes norime zinoti kas dave isakyma pjauti musu tevu pasodintus medzius kas.?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS