Darželiui reikia įteisinimo
Klaipėdietė Dalia bandė paskųsti kaimyną, kuris leidžia savo šuniui dergti namo aplinką puošiantį gėlių darželį.
Pokalbio su valdininkais metu moteris išgirdo ją nustebinusį klausimą, ar jos minimas gėlynas – įteisintas.
„Man ši mintis pasirodė nenormali. Jei norėčiau daryti kažką blogo, ar kenkčiau kam, gal būtų logiška. Negi norėdama pasodinti prie daugiabučio gėlę pirma turėsiu bėgti į savivaldybę? Ar tikrai? Žmonės, kurie nesusirenka savo šunų išmatų ir leidžia augintiniams šlapintis ant gėlių, nėra baudžiami, o gražinantys aplinką turi gauti tam leidimą? Bandžiau kartą sudrausti jaunuolį dėl šuns ir sulaukiau grasinimų – jis mane išvadino sene ir pažadėjo duoti į galvą“, – nelinksma patirtimi dalijosi klaipėdietė.
Paskambinusi į savivaldybę moteris sulaukė patikinimo, kad, norėdama pasodinti ne tik medį ar krūmą, bet ir gėlių, išties turi gauti kaimynų sutikimą.
„Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės nurodo, kad gėlynai turi būti suderinti su savivaldybės administracija. Vieni nori daugiau vietų automobiliams, kiti – žalios ar žydinčios aplinkos. Per mėnesį gauname kelis prašymus įteisinti želdinius, bet dažniausiai juose minimi medžiai ir krūmai. Buvo prašymų ir dėl gėlynų pietinėje miesto pusėje“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus kraštovaizdžio architektė Aurelija Jankauskaitė-Bukantienė.
Reikėtų kviesti susirinkimą
Pasirodo, yra žmonių, kurie iniciatyvos sodinti prie daugiabučių namų gėles nepalaiko.
Miesto savivaldybės valdininkai gauna skundų, kuriuose teigiama, kad gėlynai įrengti neteisėtai, nesuderinus su kitais gyventojais.
Kadangi namo aplinka yra gyventojų bendras turtas, jie patys turi nuspręsti, ar nori tokio grožio savo gyvenamojoje aplinkoje.
A. Jankauskaitė-Bukantienė paaiškino, kad norintis sodinti gėles asmuo turėtų kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką. Tada namą administruojantis asmuo sukviečia gyventojus į susirinkimą.
Tokio susirinkimo metu dalyvavusių gyventojų dauguma nusprendžiama, kad gėlynų įrengimui pritariama. Tai yra, kai pusė plius vienas pritaria gėlynams, šios namo puošmenos legalizuojamos.
Jeigu žmogus nenori administratoriaus pagalbos, gali pats aplankyti visus kaimynus, gyvenančius tame name.
Bet tai – sudėtingesnis kelias, mat ne visi gyventojai įsileidžia kaimynus ar jų tiesiog ilgą laiką gali nebūti namuose.
Todėl patogiau reikalą tvarkyti per namą administruojančią įmonę ar asmenis.
Namo administratorių visais atvejais reikėtų informuoti apie gyventojų sprendimą dėl gėlynų.
To reikia, kad nekiltų nesklandumų šienaujant plotus aplink namą ir kad nenukentėtų gėlės.
Nepatinka gėlių spalva
Dėl medžių ir krūmų sodinimo – kiek kitokia tvarka.
Jei gyventojai nori tokių želdinių, pateikia savivaldybės darbuotojams schemą, kurioje nurodo, kur norėtų sodinti želdinius.
Valdininkams tenka patikrinti, ar toje vietoje nėra požeminių tinklų.
Taip pat tikrinama, ar netrukus turės prasidėti renovacija ir bet kokie želdynai gali būti šalinami, kad netrukdytų darbams.
Gavus prašymą sodinti želdinius, įvertinami visi aspektai.
Urbanistikos skyriaus kraštovaizdžio architektė A. Jankauskaitė-Bukantienė pasakojo, kad yra buvę, kai kaimynai nepritarė gėlynų įrengimui.
Vieni nori daugiau vietų automobiliams, kiti – žalios ar net žydinčios aplinkos.
Vieniems nepatinka sodinamų gėlių spalva, kiti nori, kad prie namo želtų žolė.
Kai kurie yra pareiškę, kad sodinamos gėlės jiems kelia alergiją.
Kartais žmonės nenori, kad gėlynai būtų puošiami akmenimis, teigdami, kad jais vaikai ar negeranoriškai nusiteikę asmenys gali gadinti mašinas ar mėtyti juos į langus.
Tikra tiesa, kad vandalizmo atvejų mieste daugėja, todėl mažesnių akmenų gėlių darželiuose geriau vengti.
Moteris, kuri kreipėsi į savivaldybę, labai nustebo dėl tokios tvarkos, gal net kiek ir supyko, bet tikrai ne visada visi gyventojai džiaugiasi gėlynais. Todėl ir reikalingas gyventojų pritarimas.
Įžvelgia asmeniškumų
Pasak A. Jankauskaitės-Bukantienės, dažniausiai nesutinkantieji su sprendimu gražinti aplinką yra asmeniškai nusiteikę prieš žmogų, kuris tai nori daryti.
Neretai tokie yra būtent šunų šeimininkai, kuriems neužtenka išminties neleisti gyvūnui tuštintis ar šlapintis ant gėlyno. Tai paprastai byloja apie žemą gyvūno savininko mentalitetą ir moralę.
Į savivaldybę gėles auginantys klaipėdiečiai kol kas nesikreipė dėl šunų dergiamų gėlynų.
Kartais ir gėles puoselėjantys, ir jų nenorintys žmonės skundžia vieni kitus valdininkams, mat abi pusės jaučiasi esančios teisios.
Tada tenka vertinti, ar tikrai sodinant gėles nėra pažeisti atstumai nuo namo, vertinama, ar gyventojai balsavo minimu klausimu.
Dažniausiai žmonės pasisako už gėlynus, nes nori prie neišvaizdžių daugiabučių turėti estetišką aplinką.
Pasirodo, kyla klausimų ir dėl jau įrengtų gėlynų teisėtumo.
Tokiu atveju galima atlikti kaimynų apklausą, klausiant, ar kaimynai pritaria jau įkurtam darželiui.
Jeigu jame nėra medžių ar krūmų, kurie gali ardyti pamatą arba požeminius tinklus, išsaugoti tokią kiemo puošmeną problemų paprastai nekyla.
(be temos)
(be temos)
(be temos)