Privilegija už paslaugą
Kaip nurodoma Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendime, lengvatos skirtos viešojo maitinimo įstaigoms, kurios sudaro galimybę visiems nemokamai pasinaudoti tualetu.
Įmonėms pritaikytos skirtingo dydžio lengvatos – vienoms kompensuojama 100 proc. apskaičiuoto nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kitoms – 50 proc.
Didžiausia, 3 tūkst. eurų, lengvata skirta bendrovėms „Vido transportas“ ir „Klaipėdos Viktorija“.
Kitoms įmonėms pritaikytos kelių šimtų ar kelių tūkstančių eurų lengvatos.
Iš viso 12-ai įmonių suteiktos lengvatos siekia 17 tūkst. eurų.
Siūlė keisti tvarką
Dėl šio sprendimo uostamiesčio tarybos posėdyje netrūko klausimų ir skirtingų nuomonių.
Tarybos narys Ugnius Radvila siūlė sprendimo atsisakyti.
„Lengvatų dydžiai yra nustatyti nuo kelių šimtų iki 3 tūkst. eurų. Labai įdomiai susiklosto, nes objektas gauna kelių tūkstančių nuolaidą, nors turi tik vieną tualetą ir dirba tik kelis mėnesius per metus, kitas galbūt atvirkščiai, gauna mažesnę nuolaidą ir teikia daugiau paslaugų“, – teigė U. Radvila.
Politikas taip pat kėlė klausimą, kiek tokių lengvatų miestui reikia ir kiek lėšų galima skirti jų finansavimui.
Tarybos narys Andrius Dobranskis kėlė klausimą dėl NT mokesčio rinkimo.
„Aš suprantu, kad lengvatas mes dalinti galime ir sugebame, bet pažiūrėkime, kaip sekasi rinkti nekilnojamojo turto mokestį. Finansų ir ekonomikos komitete gavome sausio–rugpjūčio mėnesių pajamų plano vykdymo duomenis. Mes turime 737 tūkst. eurų trūkumą. Iš tikrųjų kyla klausimas, ar mes tikrai turėtume tas lengvatas dalinti į kairę ir į dešinę?“ – kalbėjo A. Dobranskis.
Lengvatos atsisakyti negalima?
Tuo metu miesto tarybos narys Vidas Karolis ragino kol kas nekeisti sistemos.
„Jeigu atsisakome šios lengvatos, turime pasiūlyti alternatyvą. Tačiau šiuo metu jos neturime. Todėl dabar siūlau pritarti sprendimui, o vėliau, parengus alternatyvas, pavyzdžiui, įrengiant naujus tualetus ar ieškant kitų sprendimų, galėsime prie šio klausimo grįžti“, – aiškino V. Karolis.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad senamiestyje įrengti naują viešąjį tualetą nėra paprasta.
„Senamiestyje pastatyti tualetą – didesnis iššūkis už Atgimimo aikštę“, – teigė A. Vaitkus.
Senamiestyje pastatyti tualetą – didesnis iššūkis už Atgimimo aikštę.
Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas pabrėžė, kad nemokamo tualeto paslauga verslui taip pat kainuoja.
„Kas turi kavines, supranta, kiek tai kainuoja. Reikia ir priemonių, ir valymo, kartais tenka pasamdyti ir papildomą darbuotoją. O šia paslauga žmonės tikrai aktyviai naudojasi“, – teigė V. Dambrauskas.
Politikas siūlė į lengvatą žiūrėti kaip į mokėjimą už verslo suteikiamą paslaugą.
„Tai nėra nuolaida – tai minimalus mokestis už suteikiamą paslaugą. Galbūt kitais metais reikėtų koreguoti šį sprendimą ir nustatyti minimalią bei maksimalią sumą, kad ji priklausytų nuo suteikiamos paslaugos. Tačiau šios lengvatos atsisakyti negalime“, – teigė V. Dambrauskas.
Ieškota alternatyvų
Tarybos narys Andrius Petraitis siūlė svarstyti alternatyvą – daugiau viešųjų tualetų įrengti pačiai savivaldybei.
„Turime viešųjų tualetų Senamiestyje, Žvejų g. Būtų smalsu pažiūrėti, kiek jie surenka lėšų. Gal geriau pastatyti dar kelis tokius tualetus senamiestyje ir padaryti juos nemokamus vietoje šios lengvatos“, – kalbėjo A. Petraitis.
Tarybos narys Saulius Budinas teigė, kad paslauga miestui reikalinga, tačiau siūlė keisti jos kompensavimo principą.
„Reikėtų įvertinti, kad paslaugos kaina priklausytų nuo verslo dydžio – ar tai būtų 1 tūkst. kv. m viešbutis, ar 100 kv. m kavinė“, – teigė S. Budinas.
Nepaisant kilusių diskusijų, taryba sprendimui pritarė.
Prieš balsavo U. Radvila ir A. Petraitis, o A. Dobranskis ir tarybos narė Laura Šaltytė-Vaisiauskė susilaikė.
Naujausi komentarai