Grįš, kai užmokės

Kas netingi, keikia valdžią, jog geri specialistai emigruoja. Tik kažkaip pamirštama, kad algas jiems moka privačios firmos.

Kai tos algos - tik žmonai pykinti, tai ir dumia į Vakarus. Ar daug ten išpūtė valdininkų? Ar galime skųstis, kad jų trūksta? Valdžia moka gerą algą, apdalino garantijomis ir privilegijomis, todėl dirba liaudies tarnai nė negalvodami spausti į užsienius.

Kai kurie privatininkai šiais laikais dar sugeba atlyginimus dalinti tik kas trečią mėnesį, nors pasigirti įmonės pelnais nesibodi.

Daug smulkių ir vidutinių įmonių algas moka vokeliuose. Palieka darbininką be socialinių garantijų. Kai susergi - gauni nedarbingumo pašalpos tik duonai ir vandeniui. Juodų pinigų, aišku, niekas nebepakiša. O apie gerą pensiją „vokelininkas“ tik sapnuoti gali.

Užsienyje - irgi ne sviesto krantai ir pieno upės laukia. Reikia arti po 10-12 valandų per parą ir gerai, jei kas antrą sekmadienį gauni poilsio dieną. Darbo sauga - niekuo nesiskiria nuo mūsiškės. Niekas, kaip ir Lietuvoje, nesirūpina darbininkų sveikata ir gyvybe. Tik ieško būdų, kaip išsunkti paskutinį prakaito lašą.

O labiausiai šlykštu, kad emigrantus laiko antrarūšiais žmonėmis. Užsieniečiai pasistengia izoliuoti darbo jėgą iš Rytų nuo savo bendruomenių. Ir algas moka priklausomai nuo to, ar tu vietinis, ar iš anapus.

Lietuvaičiai ten jaučiasi nejaukiai ir nereikalingi kaip elgetos Herkaus Manto gatvėje. Gal ir gerai, gal todėl kada nors mūsiškiai tikrai sugrįš.

Sugrįš, kai miestuose pasibaigs pigios darbo jėgos pasiūla iš kaimo. Tada reikės specialistams mokėti tiek, kiek jie užkala užsienyje: po 6-7 tūkstančius litų per mėnesį. Ir išlaidas įtraukti į sąnaudas.

Pabrangs produkcija, niekas nebepirks? O kodėl perka iš užsienio firmų? Ir moka žymiai brangiau nei už mūsiškius gaminius. Paskui pakeičia etiketę į „Made in EU“ ir perparduoda europietiškomis kainomis.

Gal užsieniečiai moka už savo prekes brangiau, nes žino, kad jas pagamino geri specialistai? Ir nereikės gadinti nervų, gaišti laiko, kaip įsigijus prekybos centre kinišką laidynę už devyniolika su puse lito. Su ja neįmanoma lyginti. Šmaikštūs kinai padarė laidynės padą iš metalo, kuris įkaitęs neslysta lyginamais rūbais.

Toks „prosas“ tinka tik paleisti į kramę vyrui, trečią dieną iš eilės grįžtančiam iš darbo keturpėsčiomis.