Gulbių medžioklė

Išgaudę Lietuvoje gulbes ir antis bomžai persimetė į Didžiąją Britaniją. „Įsteigę“ medžiotojų būrelius kartu su lenkų kolegomis valkatos ėmė siaubti Anglijos vandens telkinius.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Daily Mail“ nupiešė tokį vaizdą: paskui Grand Union kanalu išdidžiai plaukiančią gulbę sėlina „peiliais apsiginklavusių alkanų lietuvių arba lenkų gauja“.

Tradicija kepti gulbes Didžiojoje Britanijoje išnyko prieš šimtmetį. Laukinės gulbės oficialiai priklauso karalienei, o jų žudymas baudžiamas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams ir maždaug 25 tūkst. litų bauda.

Tačiau karalienė turėtų gulbių medžiotojams ne baudas, o premijas skirti ir padėkos „gromatą“ įteikti, nes ateiviai gelbėja karalystę nuo paukščių gripo.

Prisiminus neseną faktą, kai lietuvis darbdavys Amerikoje algos prašantiems samdiniams - taip pat lietuvaičiams - išrašė po kulką, plaukai šiaušiasi.

Galima pagalvoti, kad į užsienį kažkas siunčia slaptus agentus, tarnaujančius nežinia kokios šalies žvalgybai, kad Lietuvos vardą visiškai sumintų į purvą.

Neveltui atsiranda siaubo trileriai, kuriuose įrodinėjama, kad žmogėdra Hanibalas Lekteris kilęs iš Marijos žemės.

Sunku rasti priežastį, kodėl emigravę iš šalies tautiečiai taip nekenčia savo Tėvynės, kad elgiasi kaip paskutiniai šunsnukiai. Juk ir arkliui aišku, kad kiekvienas lietuvio padarytas užsienyje nusikaltimas smogs ne tik per jo paties likimą, bet ir „išgarsins“ Marijos žemę visame pasaulyje.

Paskui Vyriausybė, gerindama Lietuvos įvaizdį, gali sukišti milijonus litų kaip į užpakalį.

Būtų visai neblogai, drausminant mūsų banditus, priimti įstatymą, kad už nusikaltimus užsienyje ar prieš užsieniečius Lietuvoje būtų pateikiami šimtatūkstantiniai ieškiniai. Kaip už padarytą žalą valstybės prestižui ir ekonomikai.

Taip, ir ekonomikai, nes siautėjimas prieš užsieniečius atbaido turistus.

Jau žala padaryta. Pavyzdžiui, į Klaipėdą kruiziniais laivais atplaukia vieni pensininkai, kuriems vieno alaus bokalo per mažai, o dviejų - per daug.

Apie naktines pramogas, kur išplėšiama daugiausiai pinigų, - jie negali ir pasvajoti. Pusę devynių vakaro - saldžių sapnų. Ypač kai pusdienį pamankština senus kaulus po „Akropolį“.