Į LIETUVOS PAJŪRĮ – TIK SAVAITGALIAIS?

Verslininkai vos spėja suktis – savaitgaliais pajūryje tikras darbymetis. Neslepiama, kad dar nė nesibaigus karantinui buvo aišku – poilsiautojų šiemet atvyks daug. Vis dėlto, nors savaitgaliais pajūryje tikra žmonių apgultis, Palangos verslas vėl nerimauja dėl ne ypač užimtų kitų savaitės dienų.

Jau įžvelgia anšlagą

Pajūrio miestai savaitgaliais jau sprogsta nuo lankytojų.

Ties keltais rikiuojasi norinčiųjų pasiekti Neringą eilės, Palangos tiltas saulėlydžio metu – sausakimšas, uostamiesčio baruose ir kavinėse rasti laisvų vietų yra tikrai nemenkas iššūkis.

Tai, jog savaitgaliai – tikras darbymetis, patvirtino ir kurortų verslininkai bei turizmo sektoriaus atstovai.

Teigiama, kad daugybė žmonių prie jūros leidžiasi dėl vyraujančio gero oro, atostogas žmonės aktyviau planuoja dar ir dėl to, kad baigėsi mokslo metai, kurie, nors ir vyko nuotoliniu būdu, tačiau vis tiek ribojo keliavimo galimybes su vaikais.

Numatė iš anksto

Laukiantį poilsiautojų antplūdį Neringos verslininkai fiksavo jau gerokai anksčiau – maždaug prieš mėnesį.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė Edita Lubickaitė pastebėjo, jog kai kurie pastovūs Neringos svečiai jau prieš kurį laiką kreipėsi į apgyvendinimo paslaugas teikiančius verslininkus pageidaudami pratęsti iš anksto suplanuotas atostogas.

Poilsis: pastebima, kad šiemet paplūdimiuose smarkiai paaštrėjo alkoholių gėrimų vartojimo problema. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Tai susiję su vietinio turizmo aktyvumu ir dėl viruso susiklosčiusios situacijos", – teigė pašnekovė.

Tiesa, koronaviruso pandemija ypač daug streso turėjo sukelti tiems viešbučiams, kurie dirbo išskirtinai daugiausiai su užsienio rinkomis, priimdavo turistus, mat sustabdžius galimybes keliauti visos ar didžioji dauguma rezervacijų buvo atšauktos.

Tačiau pastebima, kad laisvos vietos ilgai tuščios nebuvo. Šią savaitę gauti vietą viešnagei šį savaitgalį Neringoje buvo nemenkas iššūkis.

"Rezervacijos atliekamos intensyviai. Visi vasaros savaitgaliai yra populiarūs pasirinkimai. Jau praėjęs savaitgalis, kai prie kelto rikiavosi eilės, parodė, kad čia yra daug atvykusių žmonių", – dėstė E.Lubickaitė.

Prognozuojama, kad šiemet žmonių planams atostogauti Neringoje oro sąlygos įtakos neturės, mat gyventojai viešnages planuoja iš anksto.

Palangoje – nerimas

Nors savaitgaliais ypač dideli poilsiautojų srautai fiksuojami ir Palangoje, tačiau šio kurorto verslininkai kol kas optimizmu netrykšta.

Jiems nerimą kelia ne ypač klientais gausios įprastos savaitės dienos.

"Šiuo metu žvelgdami į rezervacijų langą matome, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais to pranašauto antplūdžio, jog lietuvaičiai važiuos tik į Lietuvos kurortus ir nereikės nė užsieniečių, nėra. Nėra išankstinio rezervacijų srauto", – pastebėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Tiesa, pastebima, kad lietuviai savo atostogas linkę planuoti ne iš anksto, o likus kelioms dienoms ar savaitei iki jų, tad verslininkai užimtumą konkrečiau gali planuoti tik maždaug savaitės periodui.

Pašnekovės teigimu, savaitgaliais apgyvendinimo sektoriaus Palangoje užimtumas siekia ir apie 100 proc., o darbo dienomis – apie 60–70 proc. ar kiek daugiau, tačiau savaitgaliui neprilygsta.

"Mes niekada nekalbėdavome apie vasarą galvoje turėdami tik savaitgalius. Jeigu mes turėsime išlaikyti darbuotojus tik savaitgaliams – tai ne vasara, tai ne uždarbis, tai nepilna veikla", – dėstė I.Valaitienė.

Svarbus faktorius Palangoje esą vis dar išlieka ir oro sąlygos. Vos subjurus orams, poilsiautojų gretos sumenksta.

Kainų nekels?

Paprastai poilsiautojų darbo dienomis srautai ūgteli po Joninių, liepos mėnesį. Tikimasi, kad didesnis žmonių aktyvumas darbo dienomis išaugs ir šiemet.

"Visi viešbučiai, vilos svečių namai laukia svečių. Palanga pasiruošusi, infrastruktūra puiki", – patikino Palangos verslininkų vedlė.

Nors kol kas nesulaukiama tiek klientų, kiek norima, o tai reiškia ir mažesnius pelnus, tačiau kainų kelti kol kas nežadama.

Atvirkščiai, esą nuspręsta taikyti lankstesnę kainų politiką.

Anksčiau už nakvynę Palangoje buvo prašoma atsiskaityti iš anksto, o šiuo metu – leidžiama mokėti atvykimo dieną, paliekama nemokama rezervacijos atšaukimo galimybė.

"Tai yra karantino pasekmė, konkurencija yra didelė, kainos nėra pakeltos ir kai kur iki pat liepos pirmos savaitės paliktos birželio kainos, kurios paprastai kildavo nuo Joninių", – aiškino I.Valaitienė.

Šiuo metu trijų žvaigždučių viešbutyje dviem asmenims para kainuoja apie 80–100 eurų. Į kainą yra įtraukti ir pusryčiai.

Keturių žvaigždučių viešbutyje analogiškas pasiūlymas kainuoja apie 95–120 eurų.

Kainų tvirtina nekėlę bei praėjusių metų lygį išlaikę ir Neringos verslininkai.

Šiame krašte šiuo metu dvivietis kambarys viešbutyje vidutiniškai kainuoja apie 80–120 eurų, įskaitant pusryčius.

Butai, apartamentai privačiame sektoriuje šeimai – dviem suaugusiems su dviem vaikais – siekia nuo vidutiniškai 70 iki 250 eurų.

"Keletas viešbučių yra apsijungę į akciją, kurią organizavo Neringos savivaldybė – nuo vietinės rinkliavos įvažiuojant į Kuršių neriją atleidžiami pandemijos metu dirbę medikai. Keletas viešbučių medikams nusprendė suteikti nemokamą apgyvendinimą. Tai – toks padėkos ženklas", – pasakojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" vadovė E.Lubickaitė.

Klaipėdoje – neblogai

Uostamiestyje nuotaikos panašesnės į Neringoje vyraujančias.

Situacija Klaipėdos kavinėse verslininkai skųstis neskuba – vaizdas anaiptol neprimena dar neseniai buvusio karantino metu.

Miesto barai ir kavinės žmonių netruko prisipildyti vos tik sušvelninus karantino sąlygas atnaujino veiklą.

"Labai daug kas priklauso nuo oro. 100 proc. lankytojų srautas dar neatsistatė, bet jau, girdėjau, kad yra neblogai. Ko gero, gal po mėnesio, kito turėsime kažką panašaus į tai, ką ir turėjome", – situaciją apibendrino Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Aurelija Petkūnienė.

Anot pašnekovės, nors kol kas užsienio turistų nesitikima, tačiau laukiama svečių iš Latvijos, atvėrus sienas tikimasi iš užsienio atostogų į Lietuvą grįšiančių emigrantų.

"Atvykstančiųjų iš kitų miestų tikimės ypatingai, kadangi skatinamas vietinis turizmas. Mes turime visus privalumus, kaip ir Nida, Palanga, Šventoji – turime jūrą, infrastruktūrą, apgyvendinimo paslaugas. Pas mus lygiai taip pat gali važiuoti", – dėstė A.Petkūnienė.

Klaipėdos senamiesčio verslininkų atstovė pastebėjo, kad uostamiestyje, lyginant visos Lietuvos mastu, mažoka renginių, o privačių organizatorių iniciatyvos esą visų poreikių nepatenkina.

"Norėjosi, jog mūsų miestas Lietuvos kontekste būtų įdomus. Mes, verslininkai, dirbame, stengiamės savo paslaugų, aptarnavimo kokybę gerinti, tačiau bendru miesto marketingu turėtų užsiimti savivaldybė", – pabrėžė pirmininkė.

Pliažuose – bėdos dėl sveikatos

Didesnis žmonių kiekis miestuose, į pajūrį atėję karščiai nemažai žmonių sukvietė ir į paplūdimius.

Nors vandens temperatūra kol kas siekia tik 12–14 laipsnių ir besimaudančiųjų nėra daug, tačiau Klaipėdos pajūryje jau savaitę dirbantys gelbėtojai neturi kada atsipūsti.

Kiek žinome iš prekybininkų, limonadų, gaiviųjų gėrimų jie niekada nėra pardavę tiek daug, kiek parduoda dabar.

Uostamiesčio paplūdimiais besirūpinančios biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pastebėjo, kad vos tik prasidėjus sezonui išryškėjo tradicinė problema: pajūryje per daug atsipalaidavę ir tinkamai savo vaikų neprižiūrintys tėvai – mažieji poilsiautojai pasiklysta, tad jų, smarkiai nutolusių nuo tėvų, tenka ieškoti gelbėtojams.

Pirmąją paplūdimio savaitę pasitaikė daug saulės, šilumos smūgių atvejų.

Aleksandras Siakki / Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip ir ankstesniais metais, gelbėtojų prireikia pajūryje traumas patyrusiems žmonėms.

Poilsiautojai susižeidžia aktyviai leisdami laiką, žaisdami tinklinį, bėgiodami, Smiltynėje nemažai žmonių susižalojo nukritę nuo dviračių.

Limonadas – užsigerti alkoholį

Ryškiausia šių metų problema – alkoholis pajūryje. Šiemet paplūdimio kavinėse svaiginančiais gėrimais neprekiaujama, tad neretas poilsiautojas jais apsirūpina prieš ateidamas prie jūros.

"Labai daug žmonių, kurie ateina į paplūdimį, geria gaiviuosius gėrimus, tačiau po valandos ar kelių – jie neblaivūs. Kiek žinome iš prekybininkų, limonadų, gaiviųjų gėrimų jie niekada nėra pardavę tiek daug, kiek parduoda dabar", – pasakojo A.Siakki.

Pastebima, kad anksčiau, kai paplūdimio kavinės prekiavo alkoholiniais gėrimais, minėta problema nebuvo tokia ryški.

"Žmonės neįvertina savo jėgų ir to, kad pajūryje, šviečiant saulei nuo alkoholio apsvaigstama greičiau. Dabar atsineša daugiau gėrimų, didesnį kiekį", – pastebėjo pašnekovas.

Per pirmąją gelbėtojų darbo savaitę pasitaikė nemažai atvejų, kai girtus asmenis teko išprašyti iš paplūdimio. Jau būta ir incidentų, kai prireikė ir policijos pagalbos.