Nusikalsta ne tik pardavėjas
Vienoje feisbuko grupėje gausu tokių skelbimų – nuo paprastų vitaminų ar tepalų iki receptinių vaistų, kuriuos įprastai gali skirti tik gydytojas.
Parduodami ir stiprūs raminamieji preparatai, tokie kaip „Xanax“ ar „Relanium“.
Įrašai neretai skelbiami anonimiškai, tačiau susidomėjimo jais netrūksta – komentaruose žmonės klausia kainų, domisi galimybe įsigyti.
Vis dėlto tokia veikla laikoma pažeidimu. Kaltas būna ne tik pardavėjas, bet ir pirkėjas.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos administracijos vyriausioji specialistė Aistė Tautvydienė teigė, kad vaistus gyventojams gali parduoti tik licencijuoti asmenys – vaistininkai ar jų padėjėjai, dirbantys oficialiose prekybos vietose.
„Nelicencijuotų asmenų prekyba vaistais, taip pat prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali veikla ir užtraukia Administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę. Šiuo atveju tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas daro pažeidimą“, – akcentavo specialistė.
Kelia pavojų gyvybei
Pasak A. Tautvydienės, socialiniuose tinkluose parduodamų preparatų kilmė dažniausiai nėra aiški.
„Žmonės, įsigydami vaistų (ar neaiškios kilmės preparatų, pristatomų kaip vaistai) turguje, taip pat jų parsisiųsdami iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu, tikrai ne visada įvertina, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų pagydyti“, – teigė A. Tautvydienė.
Specialistė įspėjo, kad netinkamai laikyti ar falsifikuoti vaistai gali ne tik neveikti, bet ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų – alerginių reakcijų, apsinuodijimų ar net pavojų gyvybei.
„Nelegalių prekiautojų tikslas yra parduoti – jų neriboja jokie reikalavimai saugumui, kokybei. Jie prekes gali žiemą laikyti garaže, vasarą – saulėkaitoje, kartu su galbūt toksiškomis medžiagomis. Jie gali pateikti savo teiginius apie stebuklingą vaistų veikimą, kad preparatai neturi pašalinio poveikio ir pan., tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa“, – aiškino A. Tautvydienė.
Tai vienareikšmiška rizika savo sveikata.
Taip pat vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tapęs falsifikatu.
Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai.
Nereikalingus – sunaikinti
Vaistinėje medikamentus parduodantys farmacijos specialistai turi daug žinių apie vaistų vartojimą, suderinamumą ir gali profesionaliai suteikti informacijos.
Todėl visus preparatus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiais logotipais.
„Jeigu asmuo domisi preke interneto svetainėje, visada rekomenduojama susirasti svetainėje šio pardavėjo kontaktinę informaciją ir pasitikrinti, ar yra nurodytas įmonės pavadinimas, kodas, veiklos adresas ir pan. Jeigu siūloma palikti klausimą svetainėje, jeigu nurodytas tik telefono numeris – tai jau ženklas, kad kažkas negerai“, – tvirtino A. Tautvydienė.
Taip pat pažymėtina, kad nebenaudojamus vaistus reikėtų grąžinti į vaistines, o ne perduoti kitiems ar pardavinėti.
„Juos reikia atnešti į vaistinę ir atiduoti sunaikinti. Jokiu būdu nereikėtų savo vaistų atiduoti draugams, kaimynams, parduoti kitiems, net jei žmonės ir serga ta pačia liga. Vartoti socialiniuose tinkluose nepažįstamųjų atiduotus, padovanotus ar parduotus vaistus – tai vienareikšmiška rizika savo sveikata“, – patvirtino specialistė.
Remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, pasibaigusio galiojimo vaistams patekus į komunalinių atliekų srautą, farmacinės veikliosios medžiagos patenka į atliekų sąvartynų gruntinius vandeninius.
Tiek sąvartynų filtrato valymo įrenginiai, tiek ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs nuotekas visiškai išvalyti nuo farmacinių veikliųjų medžiagų, tad tam tikri šių cheminių teršalų kiekiai patenka į upes, ežerus ir taip užteršia gamtą.
Naujausi komentarai