Išplautų pinigų politika

Nors ir mūsų Konstitucijoje užrašyta, ir pasaulis pripažįsta, kad Lietuvoje yra demokratija, tuo patikėti sunku.

Lietuvoje valdžią gali nusipirkti koks nors svetimos šalies galingos valstybinės įmonės statytinis, subūręs už pinigus lyg partiją, lyg uab’ą.

Pinigų rinkimams - kaip šieno, nė rėmėjų nereikia.

Statytinis šlamančiųjų gali išsiplauti Viduržemio jūroje prie Kipro krantų, ten atsidaręs neapmokestinamą įmonę kartu su Maskvos vyriausybės nariu.

Su tokia „bratva“ nesunku išplauti ir „sėkmės mokestį“ už galimybę Lietuvoje gauti Europos Sąjungos lėšų verslo plėtrai.

Statytinio partija, kurios nariai girgždina prokuratūros duris dėl pinigų plovimo, neatgrasi siekiantiems suburti naują valdančiąją daugumą.

Socdemai, atsikratę neprasidėjusios draugystės su konservatoriais, daugumai sudaryti įsivaikins Darbo partijos likučius.

Prieš tai, matyt, melo detektoriumi socdemai patikrins kiekvieną „darbietį“, ar gavo grynųjų iš susispendavusio tėvynėje Viktoro Uspaskicho.

Ir „darbiečiai“ nebespjauna vėl būti valdančiąja partija. Tik nesikalbės su išdaviku Viktoru Muntianu.

2004-ųjų Seimo rinkimų rezultatai Lietuvoje turėtų būti anuliuoti, jei mūsų valstybė būtų demokratinė.

Kaip gali dirbti parlamentas, jei laimėjusi partija rinkimų kampaniją finansavo išplautais pinigais?

Anuliuoti Seimo rinkimus reikia drąsos ir operatyviai dirbančios teisėsaugos.

Tokią bylą tautiečiai teisėsaugininkai galėtų išpainioti tik per šimtą metų. O teismai - per du amžius.

Kodėl Lietuvoje įmanoma su nešvariais pinigais užimti valdžią?

Pirmiausia pavyko piliečius paversti apolitiškais.

Kad politika yra nešvarus ir neįdomus dalykas, kad jie visi tokie ir tegu jie visi pasikaria - sklinda iš visų kampų.

Kai toks mąstymas įkalamas daugumai rinkėjų, lieka tik už didelius pinigus paleisti daug reklamos. Ir geriausiai - nepolitinės savo forma.

Geriausia politinė reklama Lietuvoje - prekybinė. Prekių deficito išvargintiems tarybiniams piliečiams dar ilgai nepraeis noras nardyti po galingas parduotuves ir pirkti viską iš eilės.

Todėl jiems tas pats: ar prisižiūrėjus realybės šou intarpuose muilo reklamos kaupti jo atsargas, ar prisiklausius Šeherezados iš Archangelsko pasakų rinkti valdžią.