Kur jūrinis dėmuo?

Uostamiestyje vyko trečiasis viešųjų konsultacijų ciklo, skirto pasiruošti Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimui, renginys.

Gegužę organizuotos dvi šio ciklo diskusijos: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Renginio moderatorė ir viena organizatorių, Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė tokių viešųjų diskusijų svarbą, bendruomenių atstovams prisidedant prie valstybinės reikšmės dokumento – Nacionalinio saugumo strategijos ruošimo.

„Jūrinio dėmens stiprinimas nacionalinio saugumo srityje, deja, atrodo pamirštas. Klaipėdos balsas šiuo klausimu yra svarbus ir turi būti aiškiai girdimas. Esame ta bendruomenė Lietuvoje, kuri gali ir turi imtis iniciatyvos priminti visai šaliai, kad esame jūrinė valstybė. Mūsų atsakomybė – pasirūpinti, jog tai būtų kuo plačiau įtvirtinta strateginės svarbos nacionaliniuose dokumentuose. Visuomenė bus atspari tiek, kiek atsparios bus visos jos bendruomenės – todėl tokios diskusijos, kaip šiandien Klaipėdoje, yra esminės“ , – kalbėjo politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) vadovas Algis Latakas kiek paprieštaravo, kad uostui esą neliko vietos prieš ketverius metus parašytoje Nacionalinio saugumo strategijoje.

Anot generalinio direktoriaus, uostas veikiausiai įtrauktas į bendrą, transportą apimančią sritį.

A. Latako teigimu, jūrų uosto ekonominė nauda iš tikrųjų yra labai didelė, darbo vietų sukurta labai daug, daugybė prekių atgabenama į uostą ir iš jo išgabenama.

„Svarbus yra energetinis saugumas ir visa energetinė veikla, vykstanti uoste. Kitas dalykas yra karinio mobilumo klausimas, susidarius aplinkybėms, dienai „X“, uostas būtų ta pagrindine vieta, per kurią būtų organizuojami visi logistiniai srautai“, – pabrėžė A. Latakas.

Uosto direktorius pastebėjo, kad pastaraisiais metais Klaipėdos uoste atsirado kryptis, kuri 2021 m. į Nacionalinio saugumo strategiją nebuvo įtraukta, tai yra sauga ir gynyba.

„Anksčiau daugiau kalbėdavome apie konkurencines grėsmes, kaip rasti daugiau krovinių, kaip uždirbti daugiau pinigų biudžetui, bet jau 2020 m. atsirado sankcijos Baltarusijai, o po 2022 m. atsirado dar ir uosto saugumo bei gynybos aspektai. Šiandien tam skiriame labai daug dėmesio“, – tvirtino A. Latakas.

Diskusija: Klaipėdoje vyko trečiasis viešųjų konsultacijų ciklo, skirto pasiruošti Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimui, renginys. / KVJUD nuotr.

Nepavydėtina situacija

Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacijos vadovo Artur Truš pozicija šiuo klausimu griežtesnė.

Jis teigė skaitęs Nacionalinio saugumo strategiją ir ieškojo joje paminėtos jūrinės dalies, tačiau nerado, o taip neturi būti.

„Pastaruosius dvejus trejus metus jūrininkų bendruomenė didelį dėmesį skiria, kad būtų išgirsta, jog Lietuva yra ne valstybė prie jūros, bet – jūrinė valstybė. Ir tai yra labai svarbu. Kaip paprastas žmogus, sekantis geopolitinius įvykius ir galvojantis apie galimos tam tikros dienos scenarijus pas mus, girdžiu apie Suvalkų koridorių, kuriam skiriama labai daug dėmesio. Bet jeigu jis bus užblokuotas, kokį kitą kelią pasitraukimui iš Lietuvos turės mūsų civiliai? Tik – jūrų uostą, tik tuos 92 km Baltijos jūros kranto“, – pastebėjo A. Truš.

Klaipėdietis klausė, ar esame tokiam evakuacijos scenarijui pasirengę, ar buvo kokie nors mokymai, kaip tai turėtų vykti, jei susidarys tokia situacija?

„90 proc. krovinių pasaulyje yra gabenami jūros keliais ir tik 10 proc. sausumos. Tai yra labai svarbus rodiklis. Tad jei gynybos strategijoje nenumatytas vaidmuo uostui, kaip manote, kokių veiksmų imsis mūsų priešai? Jie mato mūsų silpnas vietas ir planuos atitinkamus veiksmus. Tereikia užblokuoti Suvalkų koridorių ir jūrų uostą. Ir kas tada?“ – retoriškai klausė A. Truš, pateikęs legendinį Antrojo pasaulinio karo pavyzdį, kai iš Prancūzijos pakrantės miesto Diunkerko per labai trumpą laiką įvairiausiais laivais, valtimis ir jachtomis sėkmingai buvo evakuota dešimtys tūkstančių britų karių, kad išvengtų sunaikinimo.

Jei nutiktų blogiausias scenarijus, civiliai žmonės atsidurs labai nepavydėtinoje situacijoje.

Diskusijų salėje nuskambėjo replika, kad Diunkerko čia nebus.

Uoste esą yra tokių krovinių, kurių detonavimas sukeltų tokias pasekmes, kad 4–6 kilometrų spinduliu aplinkui nieko neliktų, todėl, skeptikų vertinimu, net priedangos civiliams čia neturi jokios prasmės.

„Klaipėdos SGD (suskystintųjų gamtinių dujų) terminalas yra mūsų išsigelbėjimas šiuo metu, tačiau užpuolimo atveju tai taptų taikinys nr. 1. Neminimas dar vienas vandens kelias – Nemuno upė – siena su Kaliningradu. Jei nutiktų blogiausias scenarijus, civiliai žmonės atsidurs labai nepavydėtinoje situacijoje. Labai norėčiau, kad į visas tas įžvalgas būtų atkreiptas dėmesys, jos būtų persvarstytos ir numatytos naujoje Nacionalinio saugumo strategijoje“, – kalbėjo A. Truš.

Klaipėdietis pridūrė, kad svarbu apsvarstyti ir komercinio laivyno panaudojimą evakuacijos atveju, reikėtų įvertinti galimus žmonių, turinčių palikti šalį, srautus.

Būtina įvertinti ir krovinių srautus, kurie būtų atgabenami į uostą ir ar jie iš viso galėtų būti atgabenti.

Jūrų kapitonų atstovas Romas Karmazinas, negalėjęs dalyvauti diskusijoje, bet atsiuntęs jos dalyviams laišką, akcentavo: „Noriu pabrėžti esminį dalyką, šiuo metu galiojančioje Nacionalinio saugumo strategijoje jūra, kaip geopolitinis, ekonominis ir strateginis mūsų valstybės resursas, apskritai neminima. Tai yra didelė spraga.“

Verta investuoti į žmones

KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vadovas Jaroslav Dvorak reziumavo, kad Nacionalinio saugumo strategijos dokumentas šiandien nebegali remtis tik karine gynyba. Jame turi būti atsižvelgta į daugybę įvairiausių grėsmių, pradedant dirbtinio intelekto rizikomis, tiekimo grandinių pažeidžiamumu ir baigiant talentų ugdymu.

„Akivaizdu, kad Baltijos jūra yra geopolitinė arterija, o Klaipėdos uostas – strateginis mazgas. Atsižvelgiant į globalias tiekimo grandines ir energetinį saugumą, Lietuva turi didinti investicijas į jūrinę infrastruktūrą ir atsparumo stiprinimą“, – kalbėjo J. Dvorak.

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi labai stiprų logistikos verslo sektorių, kuris neabejotinai turėtų tapti valstybės saugumo dalimi.

„Reikia galvoti apie modelius, kaip šie segmentai gali būti panaudoti. (...) Labai svarbus ir talentų pritraukimas, labai svarbu stiprinti pajėgumus ir investuoti į žmones. Reikia sukurti mechanizmus, kaip pritraukti ir ugdyti aukštos kvalifikacijos specialistus jūriniame, kibernetiniame, gynybos sektoriuose. (...) Ko mes tikimės iš Nacionalinės saugumo strategijos? Ji turėtų apimti ne tik karines grėsmes, klimato, bet ir technologinius, energetinius ir visuomeninius iššūkius“, – pabrėžė J. Dvorak.

Artur Truš / Asmeninio archyvo nuotr.

„Jaučiamės gana stipriai“

Kalbėdamas apie pasirengimą grėsmėms, KVJUD vadovas A. Latakas patvirtino, kad tiek Uosto direkcija, tiek uoste dirbančios įmonės valstybės nacionaliniam saugumui skiria labai didelį dėmesį, tik esą tai nėra plačiai įvardijama.

„Pastarajame Uosto tarybos posėdyje taip pat nagrinėti klausimai buvo susiję su saugumu, su visais tais įvykiais, kurie vyksta pasaulyje, tai yra su GPS trukdžiais, su pasirengimo planais, rezerviniu personalu. Diskutuota, kaip veikti nebūtinai karo atveju, bet ištikus ekstremaliems įvykiams. Manau, esame tam pasiruošę, kiek įmanoma tam pasiruošti. Jaučiamės gana stipriai“, – dienraščiui kalbėjo A. Latakas.

KVJUD direktorius pabrėžė, kad tiek direkcija, tiek ir uosto įmonės kartu su tarptautinėmis institucijomis dalyvauja įvairiose pratybose.

Po kiekvienų pratybų, pasak A. Latako, fiksuojama, ką dar reikėtų sustiprinti, siekiant užkirsti kelią diversijoms.

Esą budrumas ir padidintas dėmesys uosto apsaugai svarbus ne tik per pratybas, bet ir kasdien.

„Uosto teritorija didelė, ji neabejotinai įdomi, tiems, kurie čia norėtų sukelti kokią nors sumaištį. Mes vertiname tokias rizikas, skiriame daug dėmesio ir lėšų prevencijai, kad nuo tokių situacijų kaip įmanoma labiau apsisaugotume. Suprantame, kad ne visur mūsų jėgos pakankamos, bet turime kariškių užnugarį, pakrančių apsaugos tarnybą, karinį laivyną“, – teigė A. Latakas.

Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija patvirtinta 2021 m. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.

Planuojama, kad naujas strategijos projektas Seimui bus pateiktas svarstyti iki šių metų pabaigos.