Ką slepia ministras

Rusų naikintuvas, išaręs dirvą Šakių rajone, jau išūžė galvą Premjerui Algirdui Brazauskui.

Ministras Pirmininkas dabar jau tikrai ne juokais tūžta: „Užuot blaškiusis, dabar reikėtų incidentą kruopščiai ištirti, vadovaujantis tarptautiniais teisiniais dokumentais, ir kuo mažiau kalbėti, ypač tiems, kurie neišmano šito reikalo ir kalba, kad kalbėtų ir nieko nedarytų“.

Ministras Pirmininkas nė sapnuoti nenori apie blogus santykius su Rusija. Ypač dabar, kai iš gerų „Jukos“ rusų reikės nupirkti ir parduoti „Mažeikių naftą“ „Lukoil“ „blogiukams“.

O Gediminas Kirkilas kažkodėl prabilo: „Šiandien dar būtų per drąsu teigti, kad tai yra provokacija“.

Ką galėtų reikšti tokie ministro viražai, kai jis nuosekliai visą savaitę kalbėjo apie nelaimingą atsitikimą? Ką jis turi slapto pasakyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui?

Nebent paklausti, ar galima viską vynioti į vatą, - dėl šventos ramybės, kad nesiutintume galingos kaimynės.

Jau ir taip ragus parodėme. Ir naikintuvo metalo laužo neatidavėme, ir juodosios dėžės dešifruoti jiems neleidome.

Lakūną pasodinome į kalėjimą, tai yra prabangų Vilniaus viešbutį. Išsiuntėme keletą notų, kad mums negrasintų. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis net pareikalavo demilitarizuoti Kaliningradą.

Ir šiam kartui pakaks, nes nėra tokios oro erdvės apsaugos, kuri garantuotų absoliutų šimtaprocentinį apgynimą nuo tokių netikėtų invazijų.

Palauksime, kol atskris kokia dešimt naikintuvų, apšaudys Zoknius. Va, tada mes kartu su NATO ir paklausime jų, kodėl pažeidinėja tarptautines konvencijas.

Ką daugiau mes galime padaryti? Jie vis tiek skraidė virš mūsų teritorijos ginkluoti iki dantų ir toliau skraidys.

Dar nešaudė - ir ačiū Dievui. Kol Česlovas Juršėnas dar neišbraukė Dievo iš visų aukščiausiųjų valstybės politikų ir pareigūnų priesaikų. Bet išbrauks, abejonių dėl to nekyla. Ypač kai aiškiai matai, kas dabar dedasi Lietuvoje.