Kaltas - tik vėjas

Briuselio ir tautiečiai biurokratai trukdo verslininkams, nevyriausybinių organizacijų aktyvistams ir savivaldybėms panaudoti Europos Sąjungos lėšas.

Vieni sugalvojo šūsnis barjerų, kuriuos reikia įveikti norint gauti Europos eurų, antri prikūrė pinklių, kad kliūčių ruožas būtų dar sunkiau įveikiamas.

Mintis, kad kuo daugiau popierių ir išlaidų parengiamiesiems darbams padės įveikti sukčių išmonę, - muilo burbulas.

Ne veltui Finansinių nusikaltimų tarnyba šiemet pradėjo devynis ikiteisminius tyrimus dėl to, kad iždo vagys ketino pasisavinti beveik pusseptinto milijono litų ES paramos.

O sąžiningi verslininkai, norintys plėsti gamybą ir sukišantys dešimtis tūkstančių litų, kad parengtų dokumentus gauti ES paramą įmonės plėtrai, paliekami už borto. Esą jų svajonės pagal kažkokio kyšininko standartus yra per blankios.

Programose ES lėšoms gauti numatytas darbo vietų kūrimas - nebeaktualus. Vis vien tautiečiai po airijas išsibėgiojo ir nebegrįš vergauti už centus.

Kad verslininkas pasistatys dar vieną cechą ir galės patenkinti užsienio partnerių poreikius - niekam nebeįdomu. Kas iš tų pinigų į šalies iždą už eksportą? Juk ir taip mokesčių surenkama nors vežimu vežk. Reikia madingų technologijų.

Pavyzdžiui, gaterį turi aptarnauti ne žmonės, bet robotai. Štai kur naujųjų technologijų diegimas.

Geriau pinigus išmesti vaisingoms Vasiukų idėjoms, kad šių laikų ostapai benderiai turėtų iš ko skaniai pragyventi.

Lietuva sugebėjo išnaudoti tik 17 proc. lėšų, kurios buvo skirtos iš ES 2004-2006 metams. Tai yra tik 697 milijonus litų iš 4,1 milijardo litų.

O Finansų ministerijos klerkai nenusimena. Juk galima 2004-2006 metams skirtas lėšas naudoti iki pat 2008-ųjų pabaigos.

Žodžiu, vėl teks šturmuoti kaip sovietiniais laikais, kad laiku būtų įvykdyta „piatiletka“.

Kitąmet Lietuvai ES įvers dar keturis milijardus litų. O iki 2013-ųjų šaliai numatyta daugiau nei 36 milijardai litų paramos.

Jau dabar trūksta projektuotojų, statybų specialistų, statybinių medžiagų. O blogiausiai šalyje panaudojamos lėšos žmoniškųjų išteklių plėtrai, mokymams.

Tapo madinga atiduoti į metalo laužą galinčius plaukioti žvejybinius laivus ir gauti už tai litų. O ES lėšos žuvininkystei panaudojamos šalyje bene blogiausiai.

Neišnaudoti pinigai grįžta šalims, kurios daugiausiai moka į biudžetą. Žinoma, mes į tokių valstybių klubą niekada nepapulsime. Bet netrukus koks nors klerkas plaus smegenis rinkėjams, kad ES lėšos nepanaudotos dėl objektyvių priežasčių. Sausra neleido užauginti derliaus, o lietus trukdė statyboms.

Juk dėl krintančių medžių ant žmonių galvų ir mašinų, pasak vieno žymaus miesto savivaldybės viršininko, kaltas - vėjas, o ne augalų impotencijos tyrimo komisija.