Kam per daug alaus?

Artūras Zuokas atsiprašė partijos kolegų už nevykusį pokštą.

Kitą dieną po Jūros šventės klaipėdiečiai liberalcentristai pareikalavo, kad A.Zuokas atsiprašytų už jiems mestus kaltinimus dėl „Dujotekanos“, „Vikondos“, „MG Baltic“ protegavimo.

Jų reikalavimą atsiprašyti Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas įvertino kaip kelių vyrų, kurie padaugino alaus Jūros šventėje, pasisakymus. Tačiau vakar A.Zuokas staiga ėmė atsiprašinėti partijos kolegų už šį, kaip jis pats pripažino, nevykusį pokštą. „Pripažįstu, kad mano asmeniui itin dėmesį skiriančios televizijos žurnalistui atsakiau gerai nepagalvojęs“, - barstė galvas pelenais liberalcentristų vadas.

Atsiprašyti niekada nėra blogai, kuo dažniau, tuo mandagesnis atrodai. Bet sostinės meras neteisus, kad pokštas su alumi buvo nevykęs. Be to, A.Zuokas „kabina makaronus“, kad apkaltino klaipėdiečius kolegas dėl alaus vartojimo gerai nepagalvojęs.

Viską jis buvo puikiai apgalvojęs. Mūsų politikams reikėtų iš sostinės mero mokytis politinės kultūros ir kompromisų meno.

Juk įspeisti į kampą kolegos norėjo, kad pirmininkas nukeltų kepurę. Pripažintų, kad tauzijo nesąmones apie „rubikonišką“ ylą oponentų maiše.

Jei A.Zuokas tuoj būtų puolęs ant kelių, oponentai gautų stambių kozirių: „Va, matote, kokį pirmininką turime. Viešai šmeižia, meluoja - juk ir pats pripažino“.

Jei vieną kartą esi pagautas meluojant, tai ateityje būsi silpnas, nes visada pažeidžiamas. Silpnas tokiose aršiose politinėse grumtynėse lyderiu neišliks. Tačiau ir per daug kietu stuburu liberalcentristams nepavadovausi. Prašė atsiprašyti - nukėliau kepurę. Bet ne dėl to prašė. Tačiau ieškokime kompromisų, kolegos. Kompromisas - politikos esmė.

Kolegos, pirmininką spaudę į kampą atsiprašyti dėl rimtų dalykų, vėl buvo įžeisti dėl alaus dozių per Jūros šventę. Jei A.Zuokas tai būtų iš piršto išlaužęs - viena, tačiau jis buvo šventėje ir matė, kiek gėrė oponentai. O gal ir pats neatsisakė paragauti putojančio? Ir pats padaugino? Todėl paprašytas atsiprašyti už senus rimtus reikalus dar labiau įžeidė kolegas. O visai išpagiriojęs vis dėlto kolegų atsiprašė. Bet tik už naują įgėlimą.

Bet ne. Tai per daug prasčiokiška Vilniaus merui. Tikriausiai jis pabandė realizuoti Rolando Pakso sugalvotą viešųjų ryšių ėjimą. Kai net liepsnojant apkaltos skandalui šis Jurijų Borisovą paskyrė Prezidento patarėju. Irgi tuoj pat pripažino klydęs, atsiprašinėjo visų, J.Borisovą iškart atleido. Tada ir arkliui buvo aišku, kad R.Paksas norėjo šia kvailyste nukreipti dėmesį nuo apkaltos. Jam nepavyko.

Gal bent A.Zuokui pasiseks?