Palaidojo be sutikimo
Naujos tvarkos prašo kelios bendruomenės, kurios oficialiai kreipėsi į uostamiesčio valdžią.
Konfliktinė situacija kilo po to, kai žydų bendruomenės nariai 68-ajame Lėbartų kapinių kvartale aptiko kito tikėjimo asmens kapavietę.
Klaipėdos savivaldybės Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu į tarybos narius kreipėsi Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
„Nuo 1996 m. bendruomenei buvo skirtas 68 kapinių kvartalas. Visus tuos metus ta tvarka nebuvo pažeidžiama. Be pirmininko įgalioto asmens leidimo nebuvo niekas laidotas. Bet kažkodėl 2024 m. liepos mėnesį be mūsų sutikimo atsirado kapas“, – kalbėjo F. Puzemskis.
F. Puzemskis prašė atstatyti buvusią tvarką ir ją reglamentuoti, įteisinti.
„Kiek žinau, ruošiamas potvarkis, mus tenkina tokia dokumento redakcija“, – aiškino bendruomenės pirmininkas.
Prižiūrėti kvartalą patys atsisakė
Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė pripažino, kad bendruomenių prašymą svarstė.
„Savivaldybė pati gali nustatyti laidojimo tvarką. Religinės bendruomenės gali kreiptis dėl konfesinių kapinių įkūrimo. Lėbartų kapinės yra senos. Kažką naujo steigti sunku. Bendruomenėms siūlėme perimti konfesinių kapinių tvarkymą ir priežiūrą, tačiau jos tai daryti atsisakė“, – pastebėjo D. Breivė.
Siūlo suteikti pavadinimus
Nuo 2015 m. Klaipėdos savivaldybės teritorijoje galioja tvarka, kurioje minima, kad laidojama atsižvelgiant į religinės bendruomenės taisykles ir tradicijas.
„Tačiau Lėbartų kapinių kvartalai neturi religinių bendruomenių žymėjimo. Siūlytumėme įvesti pavadinimus, pavyzdžiui, 68 kapinių kvartalui. Ten palaidoti dviejų religijų atstovai – žydų ir stačiatikių“, – paaiškino D. Breivė.
Patarėja papasakojo, dėl ko kilo kitų religijų atstovų pasipiktinimas.
„Artimieji prašė rasti galimybę palaidoti mirusįjį arčiau jau palaidotų artimųjų. Jo tėveliai buvo palaidoti per dvi kapavietes nuo šio kvartalo. Kvartalas buvo bendras. O, pavyzdžiui, 111 kvartale, kuris skirtas liuteronams, laidojami tik vienos religijos atstovai“, – kalbėjo D. Breivė.
Ji aiškino, kad konfliktai pasibaigs, kai kapinėse atsiras aiškiai apibrėžti kvartalai, suskirstyti pagal mirusiųjų tikėjimą.
„Projektuojant kapinių plėtrą, pačios konfesijos galės nusistatyti savo tvarkas atskiruose kvartaluose“, – svarstė D. Breivė.
Musulmonai – atskirai
Klaipėdos tarybos narys Sergej Mažūga Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje priminė, kad kapinėse yra 150 kvartalas, kuriame laidojami tik musulmonai.
„O 68 kvartale juk dviejų konfesijų atstovai, negalima pavadinti jo Žydų kvartalu“, – pastebėjo S. Mažūga.
D. Breivė paaiškino, kad kvartalą galima perskirstyti pagal eiles ir suteikti pavadinimą.
„Šiame kvartale liko tik aštuonios laisvos vietos“, – skaičiavo D. Breivė.
Žydų bendruomenę Klaipėdoje sudaro 268 žmonės.
Yra ir mišrių šeimų
Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete užvirė diskusija, kodėl iš anksto nesuplanuoti religinėms bendruomenėms skirtų kapinių kvartalų.
D. Breivė paaiškino, kad nauji kvartalai pradedami formuoti tik tada, kai laidojimo vietos senuosiuose kvartaluose eina į pabaigą.
„Mes nelaidojame iš karto du kvartalus katalikų. Katalikų tikėjimo mirusieji laidojami eilės tvarka. Taip pat ir stačiatikių tikėjimo mirusiuosius laidojame tol, kol ateina laisvų vietų pabaiga. Tik tada atidarome kitą kvartalą“, – paaiškino D. Breivė.
Tarybos narys Andrius Petraitis pastebėjo, kad tokias pat teises ir norus gali reikšti bet kurie kiti giminaičiai, kurie gali panorėti būti palaidoti žydų kapinių kvartale šalia savo artimųjų.
„Aš siūlyčiau nelaukti ir numatyti iš anksto laidojimo vietas“, – kalbėjo A. Petraitis.
D. Breivė skaičiavo, kad laisvų vietų laidojimui dar turėtų užtekti ketveriems metams.
Paaiškėjo, kad kapinių priežiūra užsiimantis skyrius inventorizavo žaliąsias zonas. Ten, kur buvo dideli žalieji plotai, jie buvo suskirstyti kapavietėmis.
„Dar yra vietų“, – patikino D. Breivė.
Dar yra vietų.
Klausimas dėl diskriminacijos
Tarybos narys Arūnas Tuma uždavė klausimą, kaip bus sprendžiamos tokios situacijos, kai tose pačiose kapavietėse panorės laidotis skirtingų tikėjimų asmenys.
„Buvo kataliku, tapo musulmonu. O gal vyras musulmonas? Po Sovietų Sąjungos žlugimo migracija yra didžiulė. Moterys grįžta su vaikais jau būdamos kito tikėjimo. Tėvai norės laidoti čia, o kažkas pasakys, kad negalima, ji – kito tikėjimo“, – garsiai svarstė A. Tuma.
D. Breivė atkreipė dėmesį, kad diskriminacijos negali būti.
„Neskirstome žmonių pagal tikėjimą. Tačiau religinės bendruomenės pačios suinteresuotos turėti laidojimo vietas pagal jų religiją, tad tos bendruomenės ir turėtų užtikrinti teisėtumą. Tai spręstų pati šeima ir bendruomenė. Pagal teisės aktus mes negalime skirstyti ir diskriminuoti pagal religiją“, – tikino D. Breivė.
A. Tuma patikslino klausimą: kieno žodis bus paskutinis sprendžiant ginčą tarp šeimos ir religinės bendruomenės?
„Mes visada klausiame, į kokį kvartalą šeima norėtų laidoti artimąjį. Sprendžia šeima su religinės bendruomenės pritarimu“, – paaiškino D. Breivė.
Diskusijose paminėta, kad visos kapaviečių eilės Lėbartų kvartaluose yra išdėstytos ta pačia kryptimi, tik musulmonų kvartale laikomasi tam tikros krypties.
Laidojant musulmonus, pagal tradicijas kapavietės įrengiamos taip, kad mirusiojo kojos būtų šiek tiek žemiau galvos lygio, o jis pats gulėtų ant dešiniojo šono, veidu į Meką.
Stačiatikių sentikiai taip pat yra išreiškę norą, kad kapavietės kvartale būtų išdėstytos tam tikra kryptimi. Sentikiai laidojami tik kojomis į Rytus.
Vis tik tarybos nariams kilo klausimų dėl to, kad visų kitų religinių konfesijų asmenys laidojami be jokių raštiškų bendruomenių atstovų sutikimų, išskyrus žydų bendruomenę.
Nuspręsta parengti tvarką, joje išdėstyti religinių bendruomenių keliamus klausimus ir balsuoti miesto tarybos posėdyje.
Naujausi komentarai