Gelbėtų ne visus

Uostamiesčio dislokacija kelia klausimų – kaip realiai daugiau nei 160 tūkst. žmonių tektų evakuotis keturiais pagrindiniais keliais, vedančiais iš miesto?

Tikėtina, kad kilus chaosui, miestas liktų paralyžiuotas.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Puškoriaus atsakymas į klausimą apie uostamiesčio evakuaciją pribloškia.

Klaipėda pajėgi evakuoti vos 40 tūkst. žmonių.

„Pagal galiojančius teisės aktus, savivaldybėms numatyta paskaičiuoti pajėgumus, kad jos galėtų evakuoti ar priimti ne mažiau kaip 25 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Prie šio skaičiaus papildomai pridėjus asmenų su negalia, vaikų iki 7 metų amžiaus ir socialinę globą gaunančių senyvo amžiaus asmenų skaičių“, – apie planus kalbėjo M. Puškorius.

Išeitų, kad 120 tūkst. gyventojų evakuacija turėtų pasirūpinti patys.

„Klaipėdos savivaldybė paskaičiavusi pajėgumus ir transporto priemones, autobusus, kurie būtų patelkiami evakuacijai. Evakuojamų gyventojų skaičius – 40 221, kiti turėtų evakuotis savarankiškai“, – pripažino M. Puškorius.

Karo atveju savivaldybė pasitelktų įmonių „Klaipėdos paslaugos“, „Gintarinis vairas“, „Pajūrio autobusai“ turimas transporto priemones.

Taip pat bus patelkiamas savivaldybės valdomų biudžetinių švietimo, socialinių, sporto, gydymo įstaigų ir įmonių turimas transportas.

Realybė: Klaipėdos meras A. Vaitkus įsitikinęs, kad šalies evakuacijos planai yra deklaratyvūs. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išvykimas būtų sudėtingas

Įmonės „Klaipėdos paslaugos“ vadovas Vaidas Ramanauskas patikino, kad bendrovė pasiruošusi vykdyti jai numatytas užduotis.

„Jei ateitų ta valanda X, mes pasiruošę dalyvauti visuose procesuose. Ne mes patys organizuosime gyventojų išvežimą. Svarbu, kad būtų žmogus, kuris koordinuos procesą“, – patikino V. Ramanauskas.

Paklausus, ar šimtu autobusų įmanoma evakuoti visą Klaipėdą, V. Ramanauskas patikino suprantąs, kad kilus panikai bet koks išvykimas bus apsunkintas.

„Sukontroliuoti visus procesus būtų sudėtinga. Kiek tų žmonių važiuotų autobusais? O kiek mašinomis? Daug klausimų yra: kaip suvaldyti srautus, kaip įveikti kelių blokavimus, juk judėtų karinė technika, o dar ryšio ir elektros problemos tokiu metu gali kilti. Daug dalykų yra. Planai kuriami, įvairiais lygiais ir pjūviais yra dirbama. Mes esame tik viena grandžių“, – pastebėjo V. Ramanauskas.

Į klausimą, ar Klaipėda yra pasirengusi agresijos atvejams, V. Ramanauskas atsakė, kad Lietuvoje niekas nėra pasirengęs.

„Pasirengusi yra tik Ukraina. O visi kiti nėra pasirengę. Mes tik mokomės, stebime, pritaikome. Kyla klausimas ir dėl vidinio pasipriešinimo agresoriui. Vienos pasipriešinimo nuotaikos būtų Šiauliuose, o visai kitos – Klaipėdoje. Bet galiu patikinti, kad yra rengiamasi“, – nuomonę išsakė V. Ramanauskas.

Pasirengusi yra tik Ukraina. O visi kiti nėra pasirengę.

Jis pripažino, kad uostamiesčio specifika kelia nerimą.

„Niekam neįdomus per karą „Akropolis“. Jei būtų masinė ataka, veikiausiai, būtų atakuojami strateginiai objektai. Tad visko gali būti, kad po to nebūtų nei ką vežti, nei kam vežti. Mes labai maži esame“, – pastebėjo V. Ramanauskas.

Kas vadovaus?

V. Ramanauskas pripažino, kad dieną X svarbiausia yra vadovavimas.

„Visiems labai svarbu bus klausyti to, ką sako vadai. Svarbiausias klausimas – kas viskam vadovaus? Norint, kad nebūtų chaoso, turi būti aiškios komandos. Evakuacijos metu aš negaliu sugalvoti autobusų nusiųsti į vieną vietą, o žmonės jų lauks prie turgaus. Ekstremalios situacijos valdymas yra pats svarbiausias dalykas. Manęs taip pat buvo klausta, kieno komandos aš klausyčiau – mero ar generolo? Bet gali ir prezidentas paskambinti. Štai ir klausimas, kieno komanda būtų aukštesnė?“ – patikino V. Ramanauskas.

Karo atveju kiekvienas miestas ar didesnis regionas turės paskirtą karo komendantą.

Karo komendantas yra karininkas, kuriam tam tikroje teritorijoje suteikiami tam tikri administraciniai įgaliojimai, jis atsako už karinės administracijos funkcijų vykdymą ir užtikrina karo padėties teisinio režimo laikymąsi, veikia kaip tarpininkas tarp kariuomenės ir vietos valdžios bei institucijų.

Neaiškumai: mažai klaipėdiečių žino, kad karo atveju teks traukti į vietas, kurios pažymėtos tokiu ženklu. / A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Bėgs į Vakarus?

Kaip pati Klaipėda jau pasiruošusi miesto evakuacijai?

Aiškėja, kad uostamiestis pagal šalies evakuacijos planus priskiriamas priimančiai šaliai.

Tai reikštų, kad Klaipėda turėtų priimti iš Rytų į Vakarus evakuojamus gyventojus.

„Klaipėdos miesto savivaldybė turi parengusi ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame yra aprašyta, kaip reikėtų elgtis panašiais atvejais, jame yra numatyti evakuacijos veiksmų algoritmai, reguliariai išbandomi pratybų metu“, – aiškino Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas M. Puškorius.

Pasak M. Puškoriaus, Klaipėdos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane yra numatyti pagrindiniai maršrutai, sužymėti preliminarūs gyventojų surinkimo punktai, kurie gali keistis priklausomai nuo situacijos.

„Iš viso plane numatytos penkios galimos evakuacijos kryptys – Palangos ir Šventosios link, Kretingos ir Mažeikių kryptimi, Gargždų ir Kauno link, Šilutės bei Tauragės kryptimi“, – pasakojo M. Puškorius.

Taip pat šiuo metu rengiamas Klaipėdos miesto savivaldybės evakuacijos planas pagal tam tikras situacijas.

„Be savivaldybės ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, tam tikri veiksmai numatyti ir savivaldybės mobilizacijos plane, tačiau pastarasis yra įslaptintas ir jame numatyti veiksmai neviešinami. Karinės agresijos atveju Klaipėdos gynybą perimtų Lietuvos kariuomenė, kurios atsakomybėje yra miesto gynyba ir aprūpinimas karine technika“, – tikino M. Puškorius.

Kur eiti gaudžiant sirenoms?

Jei staiga prasidėtų kariniai veiksmai šalies teritorijoje, gyventojams rekomenduojama turėti iš anksto paruoštą išvykimo krepšį su vandeniu, maistu, vaistais ir kitais reikmenimis, reikalingais bent trims paroms.

„Ne mažiau reikalingas ir šeimos planas – su artimaisiais iš anksto aptarti pagrindinius veiksmus nelaimės atveju, sutarti susitikimo vietą, numatyti, kas pasirūpins vaikais, senjorais ar augintiniais. Labai svarbu žinoti veiksmus nelaimės metu – išgirdus oro pavojaus sirenas, nedelsiant vykti į priedangą ar kitą saugią patalpą, vykdyti civilinės saugos specialistų nurodymus, išlikti ramiems ir padėti kitiems“, – kalbėjo M. Puškorius.

Dituvos sodų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus yra pastebėjęs, kad su didžiausia gyventojų koncentracija pasižyminčia sodų bendrija mažai komunikuojama, kaip derėtų elgtis karo atveju.

„Dalis miestiečių, tikėtina, patrauktų į sodus. Mes su šeima taip pat esame sutarę pasitraukimo kelius ir susitikimo vietą. Didelė klaipėdiečių dalis turi sodo sklypus ir namelius. Dingus ryšiui, kaip man teks juos visus informuoti? Net baisu pagalvoti. Pas mus bent jau keliukų sankryžose yra skelbimų lentos, aš bent jau jose galėčiau kažkokią informaciją pateikti. O kas tą informaciją man pateiks? Įtariu, niekas“, – svarstė bendrijos pirmininkas.

Klaipėdoje prie didesnių prekybos centrų, centrinių miesto aikščių galima išvysti tam tikrus ženkliukus, žaliame fone, nurodančius, kad tai yra susirinkimo vieta.

Taip žymimos vietos, kur miestiečiai turėtų koncentruotis evakuacijai. Tose vietose, dingus ryšiui, turės būti organizuojama komunikacija su miestiečiais.

Kariškiai pasitarimų metu nedviprasmiškai užsiminė savivaldos institucijoms, kad dingus mobiliajam ryšiui ar net radijo signalui, teks imtis kūrybiškumo – informaciją gyventojams gali tekti teikti net ir paprastų plakatų pagalba.

Vaidas Ramanauskas / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Turgavietė – it priedanga

Tarp gyventojų susirinkimui numatytų taškų yra minimos kai kurios vietos, kurias kažin ar klaipėdiečiai žinos iš anksto.

Pavyzdžiui, susirinkimui numatyta Tauralaukio autobusų stotelė. Liepojos gatvėje tokia vieta numatyta prie „Rimi“ parduotuvės. Aikštė ties Kretingos gatvės 44 namu taip pat kažin ar kažkuo įsimintina, bet karo atveju rinktis teks būtent ten.

Melnragės gyventojai turės susirinkti Molo ir Audros gatvių sankryžoje.

Šilutės plento gyventojai turės traukti Statybininkų ir Šilutės plento sankryžos link.

Centrinėje dalyje miestiečiai lengviau turėtų įsiminti, kad evakuacijai reikėtų susirinkti Lietuvininkų ir Turgaus aikštėse.

Autobusai gyventojų lauktų prie „Švyturio“ arenos.

Tarp numatytų evakuacijai skirtų vietų yra ir turgavietės. Nors evakuacijos plane įtrauktas tik Tilžės turgus, tačiau ženkliukas apie susirinkimo vietą numatytas ir Naujajame turguje.

Naujojo turgaus vadybininkas Adolfas Gritėnas pastebėjo, kad turgavietė turi didelį potencialą, tik kažin ar kas nors kuria planus, kaip ją panaudoti.

„Tai yra erdvi teritorija, joje tikrai tilptų daug autobusų. Gyventojams yra plati erdvė laukti, kol bus išskirstyti srautai. Daug transporto čia tilptų. Antras dalykas – kas įsimins, kur ir prie kokios parduotuvės reikėtų rinktis? O kur yra du Klaipėdos turgūs, visi žino. Kai panika, juk žmonėms sunku bus susivokti, ką jiems daryti“, – svarstė A. Gritėnas.

A. Gritėnas užsiminė, kad po turgaviete yra požemiai.

„O tai yra neišvystytas potencialas. Jų niekas neremontavo. Tam juk reikia nemenkų lėšų. Tačiau šie požemiai niekur nefigūruoja jokiuose civilinės saugos planuose. O perspektyvų pritaikymui ši teritorija tikrai turi“, – nuomonę išsakė A. Gritėnas.

A. Gritėnas kėlė klausimą, kodėl apie kuriamas planus bent jau viešosios savivaldybės įmonės nieko nežino.

„Visos įstaigos turėtų būti įjungtos į bendrą reikalą. Mes dabar nieko dorai ir nežinome, kas ir kaip čia vyktų. Turbūt kiekviena grandis turėtų žinoti, kaip bendradarbiauti atėjus dienai X“, – pastebėjo A. Gritėnas.

Planai – deklaratyvūs

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus patikino, kad nereikia net karo, kiekvieną rugsėjo 1-ąją uostamiestis sustingsta automobilių spūstyse, tad apie sklandų evakavimą nėra net kalbos.

„Prieš metus mačiau Lietuvos evakuacijos planą. Tai deklaratyvus planas. Mes girdime, kad yra planai, kurie nėra vieši, ir esą jie yra geri ir puikiai suveiksiantys. Galbūt, bet aš ir pats negaunu konkrečių ir išsamių atsakymų į klausimą – kas būtų, jeigu būtų?“ – kalbėjo Klaipėdos meras.

A. Vaitkus patikino, kad miestas imasi iniciatyvų ir derina įvairių tarnybų veiksmus galimų karinių išpuolių atveju.

„Tai liečia ir slėptuvių klausimą, kito pobūdžio klausimus. Bet Klaipėda jau daugybę metų stokoja tinkamo požiūrio iš centrinės valdžios institucijų. Šis miestas ir jo prieigos yra užmirštos. Jakų žiedinės estakados valstybė nėra baigusi tvarkyti nuo 2008 metų. Užmiršti projektai rekonstruoti kelią nuo Jakų žiedinės sankryžos iki Rimkų. Kelias tik kosmetiškai palopytas“, – teigė A. Vaitkus.

Klaipėdos meras stebėjosi, kad palei LEZ teritoriją besidriekiantis ir į Dituvą vedantis kelias iki šiol yra dviejų juostų.

„Negirdime jokių kalbų, kad būtų įgyvendintas keturių juostų kelio rekonstravimas. Jokio pietinio Klaipėdos aplinkkelio, jokių perspektyvų, praktiškai niekas net nepradėta daryti. Jei kalbame apie mobilumą, ne tik keleivių ir krovinių, bet ir karinės technikos, visa tai jau reikėjo padaryti. Tai labai svarbūs klausimai ne tik vien Klaipėdai, bet ir rajonui, visai apskričiai. Tokia infrastruktūra vieną dieną tiesiog sprogs“, – kalbėjo A. Vaitkus.