Karas prieš algas vokuose

Valstybinė mokesčių inspekcija per du pasitikėjimo telefono „1882“ veiklos mėnesius - nuo birželio pradžios - gavo beveik 600 pranešimų apie atlyginimus vokeliuose ir kitus mokestinius pažeidimus.

Vilniaus apskrityje apie šiuos pažeidimus pranešta daugiau kaip 150, Kauno apskrityje - per 130, Klaipėdos apskrityje - per 80 kartų.

Atrodo, kad pamažu ir pas mus imama suprasti - mokesčių slėpimas yra nusikaltimas.

Mūsų visuomenė iki šiol smerkė tik vagystes iš privataus sektoriaus. O kai buvo skriaudžiama valstybė, tūlą pilietį tik pavydas imdavo: „Vot moka žmonės gyventi, a ne?“

Kol kas apie nuslėptus mokesčius daugiausiai praneša patys nuskriaustieji. Dažną paskatina ligos, kai už ne darbo mėnesius iš „Sodros“ gauna algą trims kartams nueiti į prekybos centrą nusipirkti maisto.

Tačiau keista, kad į karą prieš „vokelininkus“ neįsitraukia sąžiningai mokesčius mokantys verslininkai. Juk mokesčiai slepiami konkrečiose įmonėse, o su jomis tenka nuožmiai konkuruoti sąžiningiems verslo atstovams.

Atlyginimai vokeliuose mokami statybos ir remonto bendrovėse, taip pat viešojo maitinimo įstaigose, medžio apdirbimo įmonėse bei apgyvendinimo paslaugas teikiančiose bendrovėse. Sulaukta nemažai pranešimų ir apie mokestinius pažeidimus krovos, pervežimo, transportavimo bei taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse.

Nuslėptais mokesčiais mažindami paslaugų kaštus, „vokeliniai“ stumia iš rinkos konkurentus.

Karas su nelegaliomis algomis prasidėjo, kai buvo atskleisti tokie faktai ūkio eksministro Viktoro Uspaskicho įmonėse.

Pastarasis per vieną Seimo rinkimų kampaniją mulkino Lietuvą, kad jo įmonėse žmonės gauna minimalų atlyginimą ir didesnės algos nepageidauja. Kur tau norės, kai Kėdainių kunigaikštis riebią atlygio dalį pakišdavo vokelyje.

V.Uspaskichas vokelius dalindavo ne tik savo įmonių, bet ir Darbo partijos „samdiniams“.

Kitokiu žodžiu Darbo partijos narius sunku ir pavadinti, nes ši politinė organizacija buvo sukurpta tiesiog nuperkant žmones grynaisiais arba pažadant po sėkmingų rinkimų aukštas kėdes valdžioje.

Todėl ir ėmė juokas iš Viktoro ministrų, kurie nesusigaudė nei valstybės, nei padorumo reikaluose.