Po smūgio – į policiją

Klaipėdiečiams teko stebėti neįprastą situaciją Manto gatvėje, netoli geležinkelio viaduko.

Važiuojamojoje dalyje šalia lėtai judančio 9-uoju numeriu pažymėto maršrutinio taksi vairuotojo pusėje važiavo dviratininkas. Staiga vyrai vienas kitą ėmė auklėti kumščiais.

"Mikriuko" vairuotojas jais mojavo pro langą, o dviratininkas bandė nelikti skolingas: stengėsi neatsilikti nuo riedančios transporto priemonės ir pro tą patį langą ranka bandė pasiekti vairuotoją.

Situaciją stebėję klaipėdiečiai svarstė, kas galėjo įplieksti transporto priemonių vairuotojų konfliktą, kad santykius reikėjo aiškintis važiuojamojoje dalyje, stabdyti eismą?

Liudininkams užkliuvo ir dviratininko drąsa – kaip važiuodamas visai šalia transporto priemonės nebijojo patekti po ratais. Juk jį galėjo kliudyti ir kitos mašinos.

Šis įvykis pasiekė uostamiesčio policiją.

Klaipėdos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis teigė, kad konfliktas kilo, kai Manto gatve važiavęs dviratininkas buvo kliudytas maršrutinio taksi veidrodėliu.

Incidento metu apgadinta dviratė transporto priemonė.

Dviratininkai – nelygiateisiai?

Pasak R.Stasiulio, kiekvieną pavasarį, kai atšyla orai ir prasideda dviratininkų sezonas, panašių incidentų padaugėja.

Tokios bangos laukiama šią savaitę, ir pareigūnai tam ruošiasi.

"Atšilus orams, į gatves išvažiuoja daug dviratininkų. Tiek jiems, tiek transporto priemonių vairuotojams, tiek pėstiesiems reikia apsiprasti vieniems su kitais. Incidentai tarp dviratininkų ir kitų eismo dalyvių nebūna dažni, bet pasitaiko. Gal kai kurie žmonės net nesikreipia į mus, – spėjo pareigūnas.

R.Stasiulio teigimu, dažniausiai dviratininkus kliudę vairuotojai aiškina, kad jų nepastebėjo.

"Kai kurie net nelaiko dviratininkų lygiateisiu eismo dalyviu", – patikino viršininkas.

Tačiau pareigūnas atkreipė dėmesį, kad ne visose situacijose būna kalti tik automobilių vairuotojai.

Kai kurie dviratininkai taip pat važinėja bet kaip, nepaisydami taisyklių.

"Dažniausiai išaiškinami neblaivūs dviratininkai. Žinoma, būna ir tokių, kurie važinėja neįjungę žibintų, neturi šviesą atspindinčių liemenių, per pėsčiųjų perėją važiuoja, o ne stumia dviratį", – vardijo R.Stasiulis.

Įsikibo į autobusą

Klaipėdietis Vytautas sakė, kad ne kartą buvo liudininkas, kaip dviratininkai provokuoja kitus vairuotojus. Vienas atvejis buvęs ypač įžūlus.

Transporto priemonėms sustojus prie sankryžos, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, dviratininkas visus aplenkė dešiniu važiuojamosios dalies kraštu.

"Jis juk gudresnis už visus kitus. Taisyklės negalioja", – ironizavo vyras.

Negana to, anot klaipėdiečio, dviratininkas sustojo šalia autobuso prie pat sankryžos ir įsikabino į transporto priemonę. Vairuotojas ėmė mojuoti, kad pasitrauktų.

Dviratininkas atsakė nepadoriais gestais, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui nėrė prieš autobusą.

Kai kurie dviratininkai ryžtasi ne ką mažiau pavojingesniems triukams.

Viena klaipėdietė tikino mačiusi, kaip du jaunuoliai, važiavę dviračiu, įsikabino į autobusą ir kurį laiką lėkė tempiami šios transporto priemonės.

Stebina nesirūpinimas saugumu

Dalį miestiečių stebina ne tik dviratininkų drąsa, bet ir pasitikėjimas paauglių gebėjimais.

"Teko matyti, kaip dviratininkai suko iš Manto į Naujojo Sodo gatvę. Vienas jų – vaikas. Eismas buvo intensyvus. Nesuprantu, ar nebūtų saugiau persivesti dviratį?" – svarstė moteris.

Pagal Kelių eismo taisykles dviratininkui, riedančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį.

Važiuoti važiuojamąja dalimi leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Nuo 12 metų galima važiuoti turint specialų pažymėjimą.

Prižiūrint suaugusiajam, tą daryti leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų vaikams. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Automobilių vairuotojus gąsdina ir dviratininkai, kurie sumano važiuojamąją dalį kirsti bet kur arba dideliu greičiu iššoka iš už posūkio, nors turėtų pristabdyti.

Vasaros sezono metu neišvengiama ir daugybės pėsčiųjų bei dviratininkų konfliktų. Dažniausiai jie nepasidalija kelio.

Buvo ne vienas atvejis, kai dviratininkų ir pėsčiųjų susidūrimas baigėsi sužalojimais.

Ant pėsčiųjų galvų

Šiuo metu viena problemiškesnių vietų, kur kyla daugiausia konfliktų tarp vairuotojų ir pėsčiųjų, yra Manto gatvė nuo Lietuvininkų aikštės Klaipėdos universiteto link.

Nors dviračių takas važiuojamojoje dalyje baigiasi ties Lietuvininkų aikšte ir tęsiasi ant šaligatvio, dauguma toliau važiuoja važiuojamojoje dalyje.

Pagal Kelių eismo taisykles dviratininkai turėtų važiuoti dviračių taku, jei toks yra.

Tačiau kai pastaruoju neįmanoma važiuoti, galima judėti ir važiuojamąja dalimi.

"Šioje dviračių tako dalyje yra estakada. Dviratininkams tie laiptai yra tas pats, kas automobilio vairuotoją priverstumėte sustoti prie sankryžos, išlipti iš mašinos ir pradėti ją stumti", – dėstė vienas dviratininkas.

Klaipėdietis teigė, kad mieste daug vietų, kur dviračių takai nėra sujungti, trūksta nuovažų.

"Ne iš gero gyvenimo dviratininkai renkasi važiuoti gatve. Jei būtų normalūs takai, nereikėtų važiuoti ant pėsčiųjų galvų, borteliais, visi važiuotų takais", – pabrėžė dviratininkas.

Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad didesnės transporto priemonės dažnai ignoruoja dešinės rankos taisyklę ir spaudžia dviratininkus prie krašto.

"Turi būti tikras beprotis, kad taip elgtumeisi", – stebėjosi dviratininkas.

Vairuotojų požiūris keičiasi

Vis dėlto, pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos nario Sauliaus Ružinsko, dviratininkų situacija uostamiestyje, palyginti su ankstesniais metais, gerėja.

"Ir infrastruktūra, ir automobilių vairuotojų požiūris. Kuo daugiau transporto priemonių vairuotojų persėda ant dviračių, tuo labiau jie supranta dviratininkus", – pabrėžė pašnekovas.

Tačiau, S.Ružinsko teigimu, problemų, kurias dar reikia spręsti, yra. Viena tokių vietų – Manto gatvė, kur dviračiai turi važiuoti kartu su autobusais.

"Jau seniai siūlome susiaurinti važiuojamąją dalį automobiliams ir atskirti juostą dviratininkams. Dabar turime važiuoti kartu su autobusais. Kai kurie vairuotojai yra agresyvūs ir spaudžia dviratininkus prie borto", – teigė atstovas.

S.Ružinskas pastebėjo, kad labai daug dviratininkų, ypač moterys su vaikais, važiuoja šaligatviu, nes tiesiog bijo mašinų.

"Geriau gyvas dviratininkas, nesilaikantis taisyklių, nei užmuštas, kuris jomis vadovaujasi", – pabrėžė dviratininkas.

S.Ružinskas patikino, kad chuliganų yra visur. Dviratininkai nėra išimtis. Tačiau jis akcentavo, kad niekas nevažiuotų važiuojamąja dalimi, jei būtų normalūs dviračių takai.

"Nieko nuostabaus, kad dalis dviratininkų nevažiuoja ant šaligatvių įrengtais takais Manto gatvėje už Lietuvininkų aikštės. Ten neįmanoma važiuoti. Takai – siauri, pėstieji ir dviratininkai sunkiai telpa, kelią pastoja estakada. Ji problemų kelia ne tik dviratininkams, bet ir neįgaliesiems. Privažiuoji, o ką toliau daryti? Turėtų būti suprojektuota ir įrengta nuožulnesnė nuovaža. Mieste reikia tobulinti takus, trūksta jungčių, kliudo borteliai. Todėl dviratininkai ir renkasi gatvę", – dėstė atstovas.

Ties naujus takus

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Aleksandras Michailovas tvirtino, kad pasisako už tai, jog kuo daugiau žmonių judėtų, vaikščiotų, iš automobilių persėstų ant dviračių

Dėl to plečiamas dviračių takų tinklas mieste.

Šiemet taip pat numatyta įrengti naujų takų, remontuoti jau esamus, gerinti jungtis.

"Problemų dar tikrai turime šioje srityje. Ypač miesto centre, kur gatvės nėra plačios. Reaguojame į dviratininkų pastabas, tvarkomės, bet visko negalime taip greitai padaryti, kaip norime", – komentavo pavaduotojas.

A.Michailovas pabrėžė, jog siekiama, kad visiems būtų patogu, visi būtų patenkinti.

"Tačiau tą padaryti sudėtinga. Nepavyksta rasti visus tenkinančio kompromiso. Kuris nors vis tiek lieka nepatenkintas", – pridūrė savivaldybės atstovas.