Kiekvienam - po išmoką

Vyriausybė sumanė priežastį, dėl kurios šalies pensininkai turėtų pagyventi dar nors penkerius metus. Šiam tikslui iš biudžeto pažadėjo atrėžti apie 576 mln. litų. Tai beveik dvejų metų Klaipėdos savivaldybės biudžetas, kuris šiemet yra apie 292 mln. litų.

Pagal anksčiau galiojusias nuostatas dirbusiems senatvės ar invalidumo pensininkams šių pensijų mokėjimas buvo ribojamas priklausomai nuo jų gaunamo uždarbio dydžio.

Šalyje - per 668 tūkst. pensininkų. Jiems visiems išeitų po 862 litus kompensacijos. Per penkerius metus pensininkai gautų daugiau nei pusantros dabartinės minimalios mėnesinės algos, kuri dabar „į rankas“ - beveik 500 litų.

Iki šiol dar nėra grąžinti rubliniai indėliai, nors pažadui jau sukako 16 metų. Šiam tikslui dar trūksta milijardo 258 milijonų litų.

Valstybė neatsiskaitė ir su nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininkais - trūksta per 418 mln. litų.

Į kovą dėl savo dalies kyla policininkai, gaisrininkai, valdininkai, kuriems valstybė irgi prasiskolinusi. Vieniems nemokėjo už naktinį darbą, kiti negaudavo visos algos, nes viena buvo rašoma buhalterijos popieriuose, o kita mokama.

Jei bus suskaičiuota, kiek šiems biudžeto valgytojams buvo sumažintos porcijos, iš valstybės kišenės turėtų išskristi dar ne viena dešimtis milijonų litų.

Klaipėdiečiai grūmoja savivaldybei, kad ši leido namų valdoms plėšti mokesčius už namų aplinkos tvarkymą, žolės pjovimą, medžių genėjimą. Ypač už pastarąsias dvi paslaugas, kai namo kieme - nei žolės, nei medžių.

Valdžia priiminėja antikonstitucinius sprendimus dėl algų, pensijų, nes visų pirma rūpinasi pati savimi.

Juk ir toms šviesioms galvoms, kurios prikūrė kvailysčių, reikės mokėti kompensacijas. Ir jiems neteisingai buvo skaičiuojamos algos.

Atrodė, kad kompensacijos už rublinius indėlius ir nacionalizuotą turtą bus paskutiniai pažadai. Tačiau artėjant rinkimams norisi būti geresniems už geriausius. Ypač kai likimas davė laimę žarstyti ne savo, o visų mokesčių mokėtojų pinigus.

Partijos sugebėjo taip nugyventi valstybę, kad ten, kur dursi, pirštas kiaurai sieną išlenda.

Kad ir vėl kylančios šildymo kainos. Nereikia daug proto jas padidinti ir suversti visą naštą pusiau su bėda gyvenantiems žmonėms, nes vargetoms pabrangimas vėl bus kompensuotas. Tačiau žymiai daugiau reikia proto ir pastangų renovuoti kiaurasienius sovietinius daugiabučius namus, statytus lyg gyventume Dramblio Kaulo Krante.

Beje, ir galvos sukti nebėra už ką, nes pinigai jau pažadėti protu nesuvokiamoms kompensacijoms.