Klaipėda - lyg gardas

Apie Kauną sakoma: „Aptverk šį miestą, ir kiekvienas žinos, už ką sėdi“. Tačiau realybė tokia, kad dėl to galvas teks sukti ir klaipėdiečiams.

Uostamiestyje - tvorų lipdymo vajus. Ypač užtvaros pamėgtos Taikos prospekte tarp Paryžiaus Komunos ir Rumpiškės gatvių.

Tarp daugiaaukščių statomos pilaitės. Ausiai įprastesnė šio žodžio tarptautinė versija - kotedžai.

Ir būtinai jų kiemai aptverti galingomis tvoromis. Kotedžai kepami ten, kur per ilgą laiką atsirado žmonių srautai. Pavyzdžiui, iš Taikos prospekto į bendrovę „Klaipėdos vanduo“.

Nuosavybė - šventa. Tačiau pensininkų kojos - ne valdiškos. Jiems kiekvienas žingsnis - dūris į nugarą ar širdį.

Senoliai priversti eiti puskilometrį aplink, nes ponams miesto centre prireikė uždaro kiemo.

Kažkodėl savivaldybės Teritorijų planavimo komitete gyventojams, protestuojantiems prieš statybas jų kiemuose, sugebama atrėžti: „Jei norite erdvės, reikia gyventi kaime, vienkiemyje, nusipirkus 50 hektarų žemės. O čia miestas - sklypai brangūs“.

Tik kažkodėl pilaičių statytojai nepasiunčiami iš miesto centro į kokią nors į Žardę, kur galėtų aptverti nors šimtą hektarų. Ir niekam netrukdytų eiti.

Tvorų mėgėjai įsigudrino Klaipėdoje užbarikaduoti net praėjimą iš Herkaus Manto gatvės į Pievų taką, I.Kanto gatvę.

Ir nuošalesnius keliukus į pajūrį jau gožia tvoros. Būtų labai patogu aptverti neįveikiama tvora ligonines, poliklinikas. Kad pacientai pas daktarus pakliūtų pėstute nukėblinę papildomus porą kilometrų.

Iškart pagerėtų žmonių sveikata. Geriau dirbtų širdžių vožtuvai. Lyg keptuvėje sudeginti kristų antsvoriai.

Dar geriau aptverti Liepų ir Vytauto gatvių pradžią, kad į savivaldybę galėtų pakliūti tik gretimų namų stogais.

Užsiiminėjant priverstiniu alpinizmu, būtų pamiršta, ko norėta iš valdininkų. Nereikėtų nervintis, keturis mėnesius laukti atsakymo ir ramunės žiedlapiais burti: atmes, padės, iš viso neatsakys.

Kai paskaitai partijų rinkimų programas, atrodo, kad joms atidavus savo balsą rytoj lis „Nomedos“ saldainiais, o Danė virs prancūziško konjako upe.

Tačiau paukščių pienas vis dar atitenka tikrai ne paprastam rinkėjui, padėjusiam kryželį balsavimo biuletenyje.