KLAIPĖDA RUOŠIASI, O TALINAS JAU PENKERIUS METUS RŪŠIUOJA MAISTO ATLIEKAS

Kitąmet visoje Lietuvoje bus privaloma rūšiuoti maisto atliekas. Skirtingos šalies savivaldybės tam ruošiasi savarankiškai, o Klaipėdos miesto ir Neringos municipalitetai šį darbą patikėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC). Prieš keletą metų, kurdami maisto atliekų rūšiavimo projektą, klaipėdiečiai domėjosi Talino patirtimi. Estijos sostinėje šios atliekos buvo pradėtos rūšiuoti 2018 metais, o kaip jiems sekėsi, teiravomės šį procesą organizavusios Talino atliekų perdirbimo centro vadovės Kertu Tiitso.

„Individualių namų gyventojams mes išdalinome mažus 80 litrų talpos konteinerius, o daugiabučių kiemuose pastatėme įprasto dydžio konteinerius. Daugiabučių gyventojai galėjo iš mūsų gauti nedidelį 10 litrų talpos kibirėlį maisto atliekų surinkimui bute, bet šia galimybe pasinaudojo nedaugelis. O individualiems namams siūlėme alternatyvą – kas nenorėjo imti konteinerio, galėjo nemokamai gauti kompostinę maisto ir kitų biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimui“, – pasakojo K. Tiitso.

Klaipėdoje kuriama maisto atliekų rūšiavimo infrastruktūra bus panaši į veikiančią Taline. Tik individualių namų gyventojams bus siūlomas komplektas: kiemo konteineris ir kibirėlis. O daugiabučių gyventojai savo maisto atliekas bus kviečiami dėti į įprastus plastikinius maišus ir išmesti į rudu dangčiu pažymėtus konteinerius kieme. Identiškai, kaip dabar elgiamės su komunalinėmis atliekomis.

„Iš daugiabučių namų maisto atliekas surinkdavome kartą per savaitę, o iš individualių – 2 kartus per mėnesį“, – aiškino tuometinė Talino atliekų perdirbimo centro vadovė. Paklausus, ar toks išvežimo dažnumas ne per retas, ar gyventojai nekėlė pretenzijų dėl nemalonių kvapų, K. Tiitso užtikrino, jog tokių būkštavimų iš pradžių buvo, bet jie nepasiteisino.

„Pirmais metais Taline surinkome apie 5 tūkstančius tonų maisto atliekų, o antrais metais jau apie 15 tūkstančių tonų. Priprasti prie naujovės nebuvo sudėtinga, gyventojai greitai suprato šio rūšiavimo prasmę ir naudą“, – teigė K. Tiitso.

Pasak pašnekovės, dar labiau Estijos sostinėje biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimą paskatino Taline iškilusi biodujų jėgainė, kurioje iš surinktų maisto ir žaliųjų atliekų gaminama elektros energija. Anksčiau surinktos maisto atliekos buvo panaudojamos komposto gamybai – pūdomos Talino sąvartyne.

Tuo tarpu KRATC pasirinko kitą sutvarkymo kelią: šalia Dumpių regioninio sąvartyno statomi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai, kuriuose atliekos bus perrūšiuojamos, atskiriamos pakuotės, o sukaupta masė atiduodama perdirbėjams. Nei pūdymu, nei biodujų gamyba bendrovė neužsiims.

Dumpiuose kuriama maisto atliekų tvarkymo infrastruktūra yra finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.