Klaipėdai merą rinks A.Zuokas

Artūrui Zuokui reikėtų suteikti metų liberalo vardą. Niekas kitas taip aršiai nėra gynęs asmens, tiksliau, asmeninių interesų, kaip sostinės galva. Kad išliktų savo poste per artėjančius galbūt tiesioginius merų rinkimus, A.Zuokas gali paaukoti vieną iš liberalų bastionų - uostamiestį.

Už socdemų paramą sostinės mero rinkimuose jis siūlo šiai partijai liberalcentristų paramą, imant uostamiesčio mero postą.

Liberalcentristai skilo. Iš partijos traukiasi net Eugenijus Gentvilas, jau padaręs pirmą žingsnį - atsisakęs posto liberalcentristų valdyboje.

Klaipėdoje iki savivaldos rinkimų iš liberalcentristų padalinio gali atsirasti dviejų partijų skyriai.

Jei meras Rimantas Taraškevičius pasuks į atkuriamą Liberalų partiją, tada tie, kurie liks A.Zuoko partijoje, neturės lyderio, tiesioginiuose rinkimuose galinčio nurungti dabartinį uostamiesčio merą. Tokiu atveju klaipėdiečiai liberalcentristai ir parems vietinį socdemą, klausydami savo lyderio iš sostinės balso.

Jei R.Taraškevičius pasiliks A.Zuoko partijoje ir mėgins priešintis sostinės mero užmačioms, kas šiandien yra garantuotas, kad kandidatas į merus per tiesioginius rinkimus galės būti pilietis, surinkęs tam tikrą skaičių gyventojų parašų.

O gal Seimas nuspręs, kad kandidatus iškels tik centriniai partijų organai. Seimo partiniai teisininkai rėš, kad reikia lygybės tarp kandidatų į savivaldybių tarybas ir merus. Kandidatai į tarybų narius neturi teisės savęs išsikelti be partijos prieglobsčio, todėl ir pretendentams į merus nevalia rinkti parašus, kaip būsimiesiems prezidentams ar seimūnams.

Ir vėl Klaipėdai merą pakiša A.Zuokas, nes jis turi liberalcentristų partijos valdyboje vienbalsę daugumą.

Neseniai liberalcentristai atliko klaipėdiečių apklausą dėl rinkimų į miesto savivaldybę. Jei rinkimai vyktų dabar, 16,5 proc. balsuotų už liberalcentristus, 14,2 - už darbiečius, 10 - už konservatorius ir 4,1 - už socdemus. Kitos partijos rinkimų kartelės neįveiktų, nors valstiečiams nedaug tetrūksta - už juos balsuotų 3,9 proc. rinkėjų.

2002-ųjų savivaldos rinkimuose už liberalus ir centristus, kai jie dar nebuvo susivieniję į bendrą partiją, balsavo 22,3 proc. klaipėdiečių rinkėjų.

Liberalcentristų vidaus konfliktas sparčiai tirpdo partijos populiarumą ir uostamiestyje. Po Seimo komisijos išvadų, kad Vilniaus meras ir yra garsusis „abonentas“ iš „rubikoniečių“ juodosios buhalterijos, nesunku numatyti, jog liberalcentristams ateina dar juodesnės dienos.

Ar klaipėdiečiai sugebės išsirinkti tiesioginiuose rinkimuose savo merą, kurio netampys už vadelių kas nors iš sostinės? Išsirinks, jei balsuos už asmenybę, o ne už mylimos partijos narį.