Greta mokyklų gyvenantys klaipėdiečiai pavargo kovoti su laiptinėse nuolat dūmą traukiančiais moksleiviais. Mokinių rūkymas tapo tokiu visuotiniu reiškiniu, kad su juo pedagogai jau susitaikė ir paauglius auklėja tik kalbomis.

Keikiasi ir šlapinasi

Mokslo metų pradžia kasmet duoda startą arti mokyklų esančių daugiabučių namų gyventojų kančioms. Jos tampa nebepakeliamos, kai atvėsta orai, ir dūmą pešantys moksleiviai sulenda į klaipėdiečių namų laiptines, būriuojasi prieangiuose.

Paaugliai žino, kad mokyklų teritorijoje rūkyti nevalia, todėl ir terorizuoja aplinkinių namų gyventojus. Šie skundžiasi, kad eidami namo priversti kvėpuoti cigarečių dūmais, kurie iš laiptinių nespėja išsisklaidyti, nes jose parūkyti susirenka ir po dešimt moksleivių. Dar viena problema – šiukšlės, nes vaikai nuorūkas numeta tiesiog laiptinėse. Kiti nesigėdija keiktis ir net šlapintis.

"Nebežinome, ką daryti. Mūsų kiemsargė kiemus ir laiptines šluoja po du kartus per dieną, ir vis vien šiukšlynas. Nejaugi mokykla negali susitvarkyti su savo auklėtiniais. Ar nėra būdų, kaip kovoti su rūkančiais moksleiviais?" – klausė ir piktinosi klaipėdiečiai.

Mokyklų vadovai pripažįsta – jie išbandė daugelį kovos su rūkančiais moksleiviais priemonių, tačiau norimų rezultatų nesulaukta.

"Kiekviena mokykla turi savo prevencinių priemonių ir jas taiko. Dažniausiai tai yra pokalbiai per klasės valandėles, drausminimo priemonės, įvairios paskaitos", – teigė Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Aplieja vandeniu

Sutartyse, kurios pasirašomos tarp mokyklos vadovo ir moksleivio, šis taip pat įsipareigoja nerūkyti. Tačiau tik mokyklos teritorijoje, todėl už jos ribų rūkantys moksleiviai ir nėra kontroliuojami.

"Mūsų teritorija didelė, todėl kartais moksleiviai rūko ir joje. Esame kvietę savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, policiją, tačiau jų taip ir nesulaukėme. Suprantama, jie taip pat turi daug darbo", – apgailestavo Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba.

Pareigūnai gali bausti tik tuos moksleivius, kurie rūko mokyklos teritorijoje, nes joje tai daryti draudžia įstatymai. Už rūkymą draudžiamoje vietoje gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 litų.

Tačiau daugiabučių kiemuose rūkyti niekas nedraudžia. Moksleiviai gali būti baudžiami tik už šiukšlinimą, tačiau tokį pažeidimą įrodyti labai sunku – reikia kone už rankos pagauti tą, kuris numetė nuorūką.

Kas gali apginti gyventojus, kurių namų laiptines prirūko moksleiviai, kurie kenčia, nes paaugliai dūmą traukia šalia pravertų langų?

"Mokytojų mes tikrai nesiųsime vaikyti tuos moksleivius. Gyventojai ir patys buvo radę būdų, kaip kovoti su rūkančiais paaugliais. Jie juos fotografuodavo ir atnešdavo nuotraukas mums į gimnaziją. Moksleivius atpažindavome ir sudrausmindavome", – tvirtino S.Ruiba.

Tas drausminimas – pabarimas. Nors už sutarties, kurioje moksleivis įsipareigoja nerūkyti, sulaužymą gresia pašalinimas iš gimnazijos, tačiau nė vienas moksleivis dar nebuvo išmestas.

Kai kurie klaipėdiečiai patys ėmėsi drastiškų priemonių, kaip iš laiptinių ar iš kiemų išvyti rūkančius moksleivius. Gyventojai kovoja ne tik žodžiais. Pasitaikė atvejų, kai klaipėdiečiai rūkančias merginas perliejo šaltu vandeniu. Buvo ir ketinimų paauglius apmėtyti kiaušiniais, tačiau taip pasielgti gyventojai neišdrįso.

Nuotraukos – merui

Skundų dėl rūkančių "Žemynos" gimnazijos moksleivių yra sulaukusios ir žiniasklaida, ir miesto valdžia, ir policija.

"Žinau, kad gyventojai fotografavo prie laiptinių rūkančius moksleivius ir nuotraukas siuntė uostamiesčio merui. Tačiau tai ne tik mūsų gimnazijos problema, ji egzistuoja šalia kiekvienos mokyklos. Mūsų įstaiga yra senajame Klaipėdos rajone, kur gyvena daugiau pensininkų. Jie visą dieną būna namuose, todėl labiau ir pastebi tuos rūkančius vaikus. Gyventojai patys imasi su jais kovoti, koneveikti. Vaikai kerštingi, todėl grįžta į laiptines ir elgiasi dar blogiau", – neslėpė "Žemynos" gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė.

Ji teigė, kad ir pati yra laksčiusi po mikrorajoną iš daugiabučių namų kiemų gainioti moksleivius. Ne kartą organizuoti reidai su nepilnamečių inspektoriais ir socialine pedagoge.

"Buvo ir nubaustų, bet ne už rūkymą, o už šiukšlinimą. Tačiau bėda ta, kad baudos yra mažos. Be to, tėvai taip pat ne itin reaguoja, kad jų vaikai rūko. Ne kartą esu girdėjusi repliką, kad ne iš mano kišenės rūko, todėl turiu nesikišti", – apie pralaimimą kovą su rūkančiais moksleiviais pasakojo R.Podoliankienė.

Ji įsitikinusi, kad tokios kovos niekada ir nepavyks laimėti, todėl reikia elgtis civilizuotai ir kelti vartojimo kultūrą. R.Podoliankienė pritartų, jei prie Klaipėdos gimnazijų tvorų, kaip ir užsienyje, būtų pastatytos šiukšliadėžės-peleninės, prie kurių gimnazistai galėtų ramiai rūkyti ir nepykdyti aplinkinių namų gyventojų.

"Manau, kad problemos nebebus, kai pasieksime atitinkamą vartojimo kultūros lygį, kai visi supras, kur ir kada galima rūkyti", – įsitikinusi "Žemynos" gimnazijos direktorė.

Mokykla – bejėgė

"Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė žodžių į vatą nevyniojo: mokykla yra bejėgė išspręsti rūkančių vaikų problemą.

"Mes galime šnekėti, pasakoti, auklėti, agituoti, tačiau kas iš to, jei tėvai patys vaikams nuperka cigarečių. Gimnazistai su mūsų įstaiga yra pasirašę mokymosi sutartį, kuria įsipareigoja nerūkyti. Tėvams paaiškinome, kad turime moralinę teisę tą sutartį nutraukti ir vaiką išmesti iš mokyklos. Bet visa tai tik prevencinė priemonė, nes dar nė vieno moksleivio nesame pašalinę", – teigė V.Prižgintienė.

Visi kalbinti mokyklų vadovai pripažino, jog drastiškų priemonių kovoti su rūkančiais moksleiviais nesiėmė ir neketina imtis. Jie ir toliau apsiribos paskaitomis, reidais su nepilnamečių reikalų inspektoriais. Vilčių į policiją taip pat nededama, nes ši ne visada reaguoja pagal iškvietimus arba atvyksta per vėlai.

Vieną originaliausių būdų, kaip drausminti rūkančius moksleivius, praėjusiais mokslo metais buvo sugalvoję Šiaulių Didžvario gimnazijos mokytojai. Jie fotografuodavo per pertraukas už mokyklos teritorijos rūkančius moksleivius, o nuotraukas rodydavo tėvams. Tokia priemonė davė rezultatų. Tėvai, kurie net neįsivaizdavo, kad jų atžala rūko, apie tai sužinodavo ir galėdavo imtis priemonių, pavyzdžiui, nebeduoti kišenpinigių, už kuriuos išeidavo ir cigarečių.

Nenorėdami patekti į kadrą, moksleiviai stengėsi kulniuoti kuo toliau nuo mokyklos. Tai sukėlė nepatogumų, todėl ne retas paauglys nuspręsdavo visai nerūkyti.

Pedagogai taip pat paragino, kad prie daugiabučių namų ar jų laiptinėse rūkančius moksleivius fotografuotų ir gyventojai, o nuotraukas atneštų į mokyklą. Taip beveik pavyko išspręsti ir tarp gyventojų bei rūkančių moksleivių kylančius konfliktus.