Iš pradžių Klaipėdos autobusuose naudojamas biometanas buvo importuojamas iš Olandijos, o dabar švarų kurą, išgaunamą iš Lietuvoje surinktų maisto atliekų, klaipėdiečiams gamina netoli Panevėžio veikianti UAB „Engerta“ biometano jėgainė.
Būtent ši jėgainė priima iš Klaipėdos regiono surinktas maisto atliekas, kurias perdirba į biometaną ir likutinį produktą – biomasę, kuri tampa vertinga natūralia trąša, naudojama dirvožemio gerinimui. Klaipėdos miesto autobusus varantis biometanas – tai atsinaujinantis energijos šaltinis, dažnai vadinamas ateities degalais.
„Šie pokyčiai – dar vienas įrodymas, kad tvarumas – ne tik vizija ir skambūs žodžiai, bet ir kasdieniai sprendimai. Jei palyginti neseniai maisto atliekų rūšiavimas buvo naujiena, dabar jau pasiekta ir tai, kad maisto atliekos ne tik atskirai surenkamos, bet ir grįžta į miestą nauju pavidalu bei tampa viešojo transporto varomąja jėga. Tai simbolinis ir kartu labai realus žingsnis žiedinės ekonomikos link, o prie šio rezultato labai daug prisideda kiekvienas klaipėdietis, atsakingai rūšiuojantis atliekas. Tai gražus pavyzdys, kaip iš mažų žingsnių gimsta realūs pokyčiai ir tik bendras supratimas leidžia mums kartu kurti švaresnį ir tvaresnį miestą“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Pirmieji Lietuvoje
Pasak UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko, naudojimui paruoštas biometanas uostamiestį pasiekia dujotiekiu – bendru šalies vamzdynų tinklu, aprėpiančiu didžiąją dalį Lietuvos miestų, o „Klaipėdos paslaugos“ tapo pirmąja bendrove, keleiviniam transportui pradėjusia naudoti vietinį biometaną.
„Lietuvišku biometanu varomi mūsų bendrovės autobusai – dar vienas žingsnis link ekologiškesnio miesto. Tai draugiškiausia aplinkai kuro gamybos bei panaudojimo technologija. Klaipėdiečiams tai reiškia tylesnį ir netaršų viešąjį transportą, daug švaresnį miestą, nes iki šiol neperdirbamos maisto atliekos į aplinką skleisdavo šimtus tūkstančių kubinių metrų šiltnamio efektą didinančių dujų“, – sakė V. Ramanauskas.
Žingsnis į žalią ateitį
Vadovas priminė, jog vienas biometanu varomas miesto autobusas CO2 išmetimus per metus sumažina 6–7 tonomis. Šiuo metu bendrovė eksploatuoja 55 dujinius autobusus, o kitąmet Klaipėdą pasieks dar 25 nauji hibridiniai – dujomis ir elektra varomi – miesto tipo autobusai. Jų bei kitų dujinių autobusų aptarnavimui UAB „Klaipėdos paslaugos“ kartu su UAB „SG dujos“ savo teritorijoje stato naują dujų užpildymo terminalą.
„Esu dėkingas ilgamečiams partneriams, kurie kartu su mūsų bendrove priima ir padeda įgyvendinti inovatyvius sprendimus bei prisideda prie švaresnės Klaipėdos ateities“, – sakė V. Ramanauskas.
Biometanas – švarus energijos šaltinis
Skirtingai nuo buityje, pramonėje ir transporto sektoriuje naudojamų gamtinių dujų, ekologinėmis savybėmis biometanas prilyginamas elektrai ir vandeniliui. Visuotinai pripažinta, kad iš yrančių organinių maisto, žemės ūkio atliekų išgautas biometanas mažina šiltnamio efektą, o susidariusios dujos nebepatenka į atmosferą.
Iš biologiškai skaidžių atliekų išsiskiriančios dujos yra surenkamos, išvalomos, o paruoštas biometanas panaudojamas dar kartą – buityje, pramonėje ir dujinių transporto priemonių varikliuose.
Klaipėdiečių atliekos – švariai energijai
Pasak biometaną Klaipėdos miesto autobusams tiekiančios „SG dujos“ įmonių grupės finansų direktoriaus Mariaus Čižo, kiekvieną mėnesį iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro į biodujų jėgainę atgabenama apie 120 tonų žaliavos, iš kurios pagaminama maždaug 7 000 m³ biometano.
„Tai kol kas santykinai nedidelis kiekis – apie 5 proc. viso „Klaipėdos paslaugų“ mėnesinio poreikio. Tačiau svarbiausia, kad Lietuvoje įvyko esminis lūžis: klaipėdiečių maisto atliekos virsta švaria transporto energija, o ne keliauja į sąvartyną“, – pabrėžė M. Čižas.
Biometano gamybai gali būti naudojamos įvairios biologiškai skaidžios maisto, žemės ūkio atliekos, karvių mėšlas, komunalinės, riebalų, gyvūninės, vaisių ir daržovių atliekos.
                    
        
        
Naujausi komentarai