KLAIPĖDOJE – KRAŠTO PRIJUNGIMO PRIE LIETUVOS ŠIMTMEČIO IŠKILMĖS

Lygiai prieš 100 metų, sausio 15-ąją, Klaipėdos sukilėliai, padedami Lietuvos kariškių, perėmė krašto valdymą į savo rankas. Taip buvo suvienytos Didžioji ir Mažoji Lietuvos. Tarptautinei bendruomenei oficiliai pripažinus Klaipėdos kraštą Lietuvos Respublikos dalimi, šiandien mūsų valsybė turi priėjimą prie jūros ir jūrų uostą. Ta proga sekmadienis Klaipėdoje prasidėjo šimtmečio iškilmėmis.

Malda už žuvusius

Sekmadienio rytą pirmiausia pagerbtas Tilžės akto signatarų – Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto atminimas, ant jų kapų padedant gėlių.

Paskui mišios, skirtos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, vienu metu prasidėjo ir katalikiškoje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, ir Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijoje.

Na, o vidurdienį, nepaisant įkyraus lietaus, gausiai susirinkus klaipėdiečiams, prasidėjo iškilmingas minėjimas Klaipėdos skulptūrų parke, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“.

Vis dar renovuojama ir iki galo nesutvarkyta erdvė šimtmečio paminėjimui buvo atverta miestiečiams ir svečiams.

Pagerbė Respublikos Prezidentas

Pirmąkart per visus šių įvykių minėjimo metus šį svarbų momentą valstybei savo apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Gitanas Nausėda. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Susirinkome pagerbti didžio nuopelnų vyrų ir moterų, kurie prieš 100 metų kilo į kovą už savo tėvynės ateitį ir jos gerovę. Su širdyse degančia meile Lietuvai tėvynei, ką simbolizuoja ir šis paminklas, jie drąsiai žengė pirmyn, siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Ne tik patyrę kariai, šauliai, studentai, bet taip pat vietos gyventojai ryžosi įgyvendinti seną svajonę – atverti Lietuvai vartus į jūrą, vartus į pasaulį“, – ceremonijoje kalbėjo G. Nausėda.

Pasak Prezidento, ne visiems buvo lemta sugrįžti į gimtuosius namus, tačiau net ir aukodami savo gyvybę, šie Lietuvos karžygiai priartino istorinės reikšmės susijungimą.

„Jie priartino išskirtinį įvykį, be kurio šiandien negalėtume įsivaizduoti modernios Lietuvos valstybės. Lemiamu tapo sukilimo dalyvių įkarštis siekti užsibrėžto tikslo, kaip ir jų tikėjimas pergale. Ne mažiau svarbus buvo nuostabus įžvalgumas Lietuvos valstybės kūrėjų, kurie visiškai tiksliai įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti, kad apsaugotų nacionalinius interesus“, – savo kalboje pabrėžė LR Prezidentas.

G. Nausėda teigė, jog šiandien galime didžiuotis, kad esame tokių išmintingų žmonių palikuoniai bei įpėdiniai ir įprasminame jų atmintį.

„Tačiau geriausias jų vizijos ir veiklos įvertinimas tai, kad mūsų šalis tvirtai susieta su Baltijos jūros toliais, o kartu ir – su plačiuoju pasauliu. Džiaugiuosi, kad šiandien Klaipėda ir jos karštas stovi ant tvirtų, kad ir permainingų, istorinių pamatų, turi aiškią perspektyvą, o svarbiausia, turi tą savitumą, kuris taip žavi visus Lietuvos žmonės“, – pasidžiaugė Prezidentas.

Ypatinga diena ir kariuomenei

Krašto prijungimo prie Lietuvos iškilmėse dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pabrėžė, kad ši diena ypatinga ir Lietuvos kariuomenei.

„Istorija tuo ir ypatinga, kad ji nenutrūkstama ir pilna įvairiausių įvykių, stebinančių, griaunančių, auginančių. Karai, mūšiai ir diplomatinių santykių vingiai žmonijos istorijoje tęsėsi visą laiką. Deja, tai neišvengiama istorijos dalis, kurie atneša neišvengiamų pokyčių valstybių gyvenime, o su pokyčiais valstybėse keičiasi ir kariuomenė. Prieš 100 metų, 1923 metų sausio 15 dieną, Lietuvos ypatingosios rinktinės kovotojai perėmė uostamiesčio kontrolę“, – iškilmių renginyje kalbėjo V. Rupšys.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasak kariuomenės vado, šis sudėtingas ir drąsus žygis atvėrė beribes galimybes Lietuvai. Tų pačių 1923 metų vasario 16 d. sutartimis tarp Lietuvos ir Antantės šalių Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai. Tai atvėrė valstybei priėjimą prie jūros.

„Tai – mūsų kaip jūrinės valstybės kovinės galios, tradicijų ir vertybių užuomazga. Uostamiestis stiprina mūsų ekonomiką, svarbią gynybos pajėgumų plėtojimui. Taip pat uostamiestis svarbus ir energetiniam saugumui užtikrinti. Bet mums, kariams, sudaro ypatingas sąlygas sąjungininkų atėjimui jūriniais keliais į Lietuvą. Šiandien esame galingiausio gynybinio aljanso nariais. Pernai Klaipėdos uoste sutikome galingus sąjungininkų laivus. Čia prisišvartuodami jie siuntė žinią: „Mes su jumis šiandien, mes su jumis visada“. Būtent iš Klaipėdos uosto mūsų laivai plaukia į užduotis su tokia pačia žinia“, – kalbėjo V. Rupšys.

Svečiai iš užsienio

Sveikindamas ceremonijos dalyvius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad krašto prijungimo šimtmečio iškilmėse sulaukta ir svečių iš užsienio – Liepojos, Poti ir Batumio miestų partnerių.

„Manau, kad tai šventė, kurią turime minėti garsiai, drąsiai, skambiai ir oriai. Tikiuosi, nuo šių metų visi pagaliau suprasime, kad gyvename vienoje valstybėje, valstybėje ne prie jūros, bet – jūrinėje valstybėje, kurios sostinė prasideda čia, kurios jūrinės valstybės ambicija prasideda čia, kurios jūrinės valstybės stiprybė prasideda čia. Tikiuosi, kad visi vienodai tą suprantame. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo miesto istorija. Šiandien mes sau turime kelti uždavinį, kad mūsų darbais didžiuotųsi ateities kartos“, – pabrėžė V. Grubliauskas.

Oficialios iškilmių ceremonijos pabaigoje prisiekė Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Čia pat, Skulptūrų parke, atidengti kryžiai skirti Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1970–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti.

Ta pačia proga Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje iškart po iškilmių Skulptūrų parke atidengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“.