KLAIPĖDOJE NUO GIMIMO GYVENANTIS JAUNUOLIS – NELEGALAS!

Taip susiklostė, kad uostamiestyje gimęs, čia užaugęs ir toliau Šernų sodų nebuvęs 25 metų klaipėdietis Michailas Korčaginas iki šiol gyvena be jokio asmens dokumento. Norint jį gauti, reikalaujama įrodyti, kad jis legaliai gyvena, kad turi teisėtų pajamų, turi kur gyventi, moka valstybei mokesčius. Bet kaip tai padaryti neturint asmens dokumentų?

Uostamiestyje gimęs, čia užaugęs ir toliau Šernų sodų nebuvęs 25 metų klaipėdietis Michailas Korčaginas iki šiol gyvena be paso. Neturi jis ir jokio kitokio asmens dokumento. Vaikinas jaučiasi pakliuvęs į uždarą ratą, ypač po to, kai išgirdo patarimą prašyti policijos, kad išgabentų jį į Pabėgėlių centrą.

Prašė neįvykdomų dalykų

Ko gero, kalčiausia dėl to reikėtų laikyti vaikino mamą, kuri laiku nepasirūpino, kad sūnus gautų kiekvienam 16 metų sulaukusiam piliečiui išduodamą dokumentą. Tokio jos elgesio priežastis galima numanyti.

Jau būdamas suaugęs M.Korčaginas ne kartą kreipėsi į Migracijos skyrių. Kiekvieną kartą jo bandymai susitvarkyti dokumentus baigdavosi vienodai – jis neįvykdydavo pagrindinių reikalavimų.

Prieš porą metų vaikinui padėti ėmėsi kaimynas Jonas Girdenis. Jis buvo nustebintas, kad į keblią situaciją pakliuvęs vaikinas, lyg lietuvių liaudies pasakos herojus, turėjo įvykdyti neįvykdomus reikalavimus.

"Buvo reikalaujama įrodyti, kad jis legaliai gyvena, kad turi teisėtų pajamų, turi kur gyventi, kad moka valstybei mokesčius. Apie ką kalbama? Kaip jis gali legaliai įsidarbinti ir įrodyti turintis teisėtų pajamų be dokumento, kurį siekia gauti? Juk visiškai akivaizdu, kad jis negali įrodyti, jog dirba. Ir namų, kuriuose būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, jis neturi dėl tos pačios priežasties", – aiškino vyras.

Liudininkai – žūklautojai

J.Girdenis tikino, kad jo jaunasis kaimynas ne kartą bandė įgyti dokumentus.

Pastaruoju metu jam būdavo skiriamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, kad padėtų teisme nustatyti juridinį savo egzistavimo faktą. Teisininkas prašydavo surinkti tas pačias pažymas apie mokamus mokesčius, darbo bei gyvenimo vietą.

Pats M.Korčaginas teigė nė nebandęs ką nors daryti, nes toks reikalavimas jam primena uždarą ratą, – juk neturėdamas dokumentų jis negali legaliai dirbti ir mokėti mokesčius.

Nesugebėjęs laiku surinkti reikiamų pažymų, vaikinas pagalbos taip ir nesulaukdavo.

Dažniausiai raginamas dar kartą bandyti įgyti dokumentus jis numoja ranka, esą nieko nepasieks ir iki mirties bus taip, kaip iki šiol – be dokumentų ir be vilties kada nors legaliai dirbti bei gyventi.

Pats M.Korčaginas sakė turintis daug liudininkų, galinčių patvirtinti, kad jis nebuvo išvykęs iš gimtojo miesto.

Nuo mažumės su meškere rankose jis mėgsta sėdinėti ant Danės krantinės, tad jį pažįsta daugybė Klaipėdos žūklautojų.

Vaikų darželio Michailas nelankė, nes iki pat mokyklos jį augino močiutė. Kai ji mirė, vaikinas metė M.Gorkio mokyklą ir ėmė užsidirbti atsitiktiniais darbais.

Patarė tapti pabėgėliu

Netekęs kantrybės M.Korčagino kaimynas J.Girdenis nusprendė pats išsiaiškinti, ar yra koks nors būdas gauti pasą ar leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

"Jis yra labai sumanus ir gabus, turi puikias rankas, nėra tinginys, bet kai reikia vaikščioti į valdiškas įstaigas, bijo ir drovisi. Vienintelė jo kaltė, kad nepasisekė su tėvais. Kitų giminaičių ar artimųjų, kurie galėtų jam padėti, nėra", – apie M.Korčaginą pasakojo jo kaimynas.

Vyras bandė tai padaryti paprasčiausiu būdu – paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė sujungti jį su Migracijos departamentu.

J.Girdenis teigė kalbėjęs su Migracijos departamento vadovo pavaduotoja prisistačiusia moterimi, tačiau nei jos vardo, nei pavardės nežinąs.

Papasakojęs apie M.Korčagino padėtį ir paklausęs, kaip paprasčiausiu būdu išspręsti užsitęsusią painiavą, kaimynas buvo priblokštas.

Tai, ką išgirdo pokalbio telefonu metu, J.Girdenį sukrėtė absurdiškumu.

"Man buvo pasakyta, kad tas žmogus turi ateiti į Migracijos skyrių ir parašyti prašymą, kad jį nukreiptų į Pabėgėlių centrą Rukloje arba Pabradėje. Tada esą žinia apie tokį asmenį bus perduota policijos konvojavimo padaliniui. Policininkai paimsią tą žmogų ir etapu nugabensią į pabėgėlių stovyklą, – atpasakojo vos prieš pusvalandį įvykusį pokalbį J.Girdenis. – Pašiurpau nuo tokio pasakymo. Koks jis pabėgėlis? Ar Klaipėda nebe Lietuvos dalis? Iš kur į kur jis pabėgo? Jis gimė ir iki šiol gyvena tame pačiame Liepų gatvės name, kodėl turėtų vaidinti kažkokį pabėgėlį? Jis rusiškai prastai kalba, užtat lietuviškai geriau nei aš, pedagoginį išsilavinimą turintis žmogus."

Patarė "pamesti baimes"

Su kuo departamente kalbėjo J.Girdenis, išsiaiškinti nepavyko.

Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė teigė negirdėjusi apie tokį M.Korčaginą ir patarė kreiptis į uostamiesčio Migracijos skyrių, kur klaipėdiečiui bus išaiškinta, ką ir kaip daryti.

Pasak D.Vežikauskaitės, į panašią situaciją Lietuvoje patekusių žmonių yra ne vienas, tačiau ši padėtis nėra be išeities.

Tiesa, į pabėgėlių stovyklą kreiptis nereikia.

"Kiekvieno žmogaus istorija yra savita, todėl reikėtų pasiimti visus dokumentus ir ateiti į vietos Migracijos skyrių. Vienaip ar kitaip reikalus išsprendžiame, jei inspektorės nežino, kaip pasielgti, konsultuojasi su mumis", – tikino D.Vežikauskaitė.

Uostamiesčio Migracijos skyriaus viršininkė Lilijana Preikšaitienė teigė, kad vaikinas visiškai be reikalo nuleido rankas.

Nuosprendyje virto piliečiu

Pasirodo, vaikinas yra turėjęs reikalų su teisėsauga – buvo nuteistas lygtine bausme.

Teismo sprendime juodu ant balto buvo parašyta, kad M.Korčaginas yra Lietuvos pilietis. Tačiau nuosprendis negali būti naudojamas kaip asmens tapatybę įrodantis dokumentas.

2008 m. susidūręs su pareigūnais tada dar labai jaunas vaikinas buvo pasiųstas tvarkytis dokumentų į Migracijos skyrių.

Tada jam oficialiai pranešta, kad jis turi kreiptis į teismą, kur bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Tačiau tuomet vos 19 metų vaikinui nerūpėjo tvarkingai laikytis nurodymų bei įpareigojimų. Vėliau jis pusantro mėnesio praleido už grotų ir asmens tapatybės dokumentų negavo.

Dar kartą prašyti paso arba leidimo nuolat gyventi Lietuvoje jis vėl atėjo 2011 m. pabaigoje.

Tada vėl gavo analogišką atsakymą, kad turi kreiptis į teismą. Vis dėlto iki šiol jis to nepadarė.

Tiks ir žvejo pažymėjimas

L.Preikšaitienė paaiškino, kad 2011 m. pasikeitė Pilietybės įstatymas. Gali būti, kad surinkus būtinus dokumentus M.Korčaginas gali būti laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu.

Vaikino tėvai išsituokė iki jam gimstant. Michailo mama yra Lietuvos pilietė, čia gyvena ir gauna pensiją. Tėvas nėra mūsų šalies pilietis. Tad Lietuvos pilietybės klausimas dar bus nagrinėjamas Vilniuje.

"Jeigu nebus pagrindo laikyti Lietuvos piliečiu, jam reikės kreiptis į teismą ir įrodyti, kad iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno ir dabar gyvena Lietuvos Respublikoje", – pasakojo Migracijos skyriaus viršininkė.

Teoriškai jis turėtų įrodinėti ir turįs teisėtų pajamų bei mokantis valstybei mokesčius ir turįs kur gyventi.

Tačiau teismuose ir be šių pažymų atsižvelgiama, kad žmogus nebuvo išvykęs iš Lietuvos, tad nėra kitos valstybės pilietis.

"Teismų praktika tokia, kad dažniausiai terminas yra atkuriamas. Tuos reikalus šie asmenys turėjo susitvarkyti iki 2004 m. gruodžio 31 d. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties jiems palengvino galimybę legalizuotis. Kas nepadarė iki šios datos, turi galimybę tai padaryti, bet turi kreiptis į teismą, – dėstė L.Preikšaitienė. – Mes einame į teismus, aiškiname situaciją, nes ji yra žinoma. Kai žmogus nori legalizuotis, randa net žvejo bilietą ir visokių kitokių dokumentų, įrodančių, jog čia gyveno."

Panašaus likimo į M.Korčagino žmonių yra nemažai. Bene prieš mėnesį vienas jų teisme visais įmanomais būdais įrodinėjo ir įrodė savo teisę į pilietybę.

Migracijos skyriaus vadovė tikino, jog viskas priklauso tik nuo žmogaus noro ir atkaklumo tvarkant savo reikalus. Pasak jos, reikia ne bijoti, o aiškinti ir rodyti dokumentus, tada į visa tai atsižvelgiama.

Statistika ir faktai

Iki 2004 m. pabaigos Klaipėdoje legalizavosi 17 asmenų.
Dabar teisę į legalų gyvenimą Lietuvoje yra įrodę bei įgiję 30 asmenų.