Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje – paroda „Laisvės forpostas“ | KaunoDiena.lt

KLAIPĖDOS APSKRITIES I. SIMONAITYTĖS VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE – PARODA „LAISVĖS FORPOSTAS“

  • 1

Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (H. Manto g. 25, Klaipėda) nuo lapkričio 13 d. veikia paroda „Laisvės forpostas“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Kitais metais planuojama šią parodą pristatyti Klaipėdos regiono bibliotekose.

Atsižvelgiant į pakitusias parodų rengimo sąlygas dėl COVID-19 pandemijos ir šiuo metu vykstančio karantino, paroda įkurdinta bibliotekos pirmame aukšte (knygų išdavimo-grąžinimo erdvėje), o dalis jos parengta patogiam apžiūrėjimui iš lauko, pro bibliotekos langus. Rengėjai sudaro visas sąlygas, kad bibliotekos lankytojai galėtų saugiai aplankyti parodą fiziškai. Artimiausiu metu bus parengtas ir socialiniuose tinkluose paskelbtas virtualus jos pristatymas.

Kapsulės ir rašto fragmentas. / Organizatorių nuotr.

Parodoje „Laisvės forpostas“ – dokumentai, meno kūriniai, tikrus įvykius fiksuojančios fotografijos, pirmieji laikraščiai, kitus svarbius faktus liudijančios žinutės, susijusios su Sąjūdžio Klaipėdoje veikla (1988–1991 m.), taip pat ir jos priešistore. Eksponatai – iš bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus archyvo, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinio, asmeninės dailininko, skulptoriaus ir visuomenininko Vytauto Karčiausko bei fotomenininko Remigijaus Treigio kolekcijos.

Tūkstančiai klaipėdiečių sausio 13-ąją susirinko į mitingą Teatro aikštėje, 1991 m. / B. Aleknavičiaus nuotr.

Parodos centre – unikalus, pirmą kartą visuomenei pristatomas eksponatas – vienas iš šešių Klaipėdos sąjūdininkų kreipimosi į Amerikos lietuvius egzempliorių ir V. Karčiausko sukurta nerūdijančio plieno kapsulė. Parodai jį paskolino Vytautas ir Eugenija Karčiauskai, kurie anuomet ir buvo „Vandens pašto“ (raštų kapsulėse plukdymo į JAV) idėjos autoriais. Trys tokios kapsulės su sąjūdininkų kreipimusi, užlietos vašku 1989 m. buvo slapta išplukdytos jachtomis „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ per Atlantą. Dvi miniatiūrinės iškeliavo kontrabandiniu keliu: viena taip pat buvo plukdoma paslėpta, kita slaptai skraidinama. Tais laikais Sovietų sąjungos sienos buvo griežtai saugomos. Tokiais būdais apsidrausta, jeigu iš buriuotojų kapsules tarybiniai pasieniečiai atimtų. Dar viena kapsulė su raštu ir sąjūdininkų parašais, kuri ir pristatoma parodoje, buvo paslėpta Klaipėdos senojo Balandžių pašto seife. Ji čia liko tam atvejui, jeigu iškeliavę raštai nepasiektų Amerikos arba sąjūdininkai būtų suimti, tada istorijai liktų bent jų vardai. Įdomus faktas, kad lėktuvu skraidinta miniatiūrinė kapsulė Ameriką pasiekė pirmoji. Joje saugotas kreipimosi tekstas buvo išspausdintas išeivijos spaudoje. Sėkmingai JAV lietuvius pasiekė ir kitos trys kapsulės. Viena iš jų buvo įteikta tuometiniam JAV gamtosaugos pareigūnui Valdui Adamkui, už kelerių metų tapusiam Lietuvos prezidentu. Klaipėdiečių Amerikos lietuviams siųsta žinia neabejotinai atliko svarbų vaidmenį tautos laisvės siekime.

Greitkelyje Vilnius–Klaipėda mašinų kolonos vyksta į ekologinę–politinę akciją „Apjuoskime Baltiją rankomis“, 1988 m. / B. Aleknavičiaus nuotr.

Parodoje pristatomi ir kiti autentiški anuometinių įvykių liudininkai: fotomenininko Bernardo Aleknavičiaus fotografijos, su jachtomis „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ (į JAV plukdžiusiomis kapsules su raštais) kartu keliavę vokai, kurie buvo antspauduojami kiekviename uoste, pirmuosiuose mitinguose ir kituose renginiuose sąjūdininkų naudoti tvarkdarių raiščiai, pasiūti Sąjūdį palaikančių klaipėdiečių namuose. Taip pat – Sąjūdžio veiklą Klaipėdoje pradėjusių asmenų parašai, kreipimaisi ir gyventojų parašų rinkimo lapai dėl istorinių gatvių pavadinimų atstatymo, kiti svarbūs dokumentai. Čia eksponuojami ir V. Karčiausko meno kūriniai, keliavę iš vieno posėdžio į kitą ir taip tapę Klaipėdos Sąjūdžio veiklos simboliais.

Visuotinė klaipėdiečių apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, 1991 m. vasario 9 d. / B. Aleknavičiaus nuotr.

Sąjūdis – unikalus Lietuvos istorijos lūžio momentas, ne tik suteikęs viltį ir tikėjimą, bet ir drąsą kovoti, priešintis ir pagaliau atgauti tai, kas visada lietuvių tautai priklausė – jos laisvę. Po daugybės metų okupacijos, drąsių ir veiklių žmonių iniciatyva žingsnis po žingsnio tautos siekiai ir svajonės tapo realybe. Tai, kas lig tol atrodė neįmanoma, – atkurti savo valstybės nepriklausomybę, susitelkus, nuoširdžiai dirbant ir pasitikint vieniems kitais, per kelerius metus buvo pasiekta. Vienijantis laisvės troškimas, kurį mums teko anuomet išgyventi, net ir praėjus trisdešimčiai metų kelia jaudulį ir pačius šviesiausius prisiminimus. Tada tikėjome labai stipriai ir tas tikėjimas suteikė jėgų, ryžto po daugybės metų okupacijos sukilti ir pasipriešinti. Ilgus metus vykęs nepriklausomos Lietuvos valstybės griovimas (sovietizavimas), pasitelkiant pačias drastiškiausias teroro formas – masinius tautiečių trėmimus ir įkalinimus – neįbaugino ir nesustabdė, tik užgrūdino ir sustiprino norą tapti nepriklausomiems. Sąjūdis šiandieną – laisvės ir nepriklausomybės sinonimas, atmintyje iškylantis tūkstantinių lietuvių minių, susikibusių rankų grandinių, liepsnojančių laužų, besišypsančių veidų ir ryžtingų žvilgsnių paveikslais. Ir – Lietuvos trispalvė, akinamai nušvitusi pilkame sovietiniame gyvenime ir likusi plazdėti mums amžiams. Tai – laikas, kuris palietė kiekvieną, anuomet gyvenusį ir dirbusį, kūrusį šeimą, auginusį vaikus. Taip pat ir tuos, kurie tuo metu gimė, augo ir brendo skirtingų politinių sistemų sandūroje. Kiekvieno iš mūsų santykis su šiuo istorijos tarpsniu gali būti kitoks, kitoks jis ir mūsų vaikų, gimusių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau viena lieka nepajudinama – nei tada, nei dabar niekas nesuabejoja Lietuvos Nepriklausomybės būtinybe, laisve, kuri suteikė galimybę kvėpuoti pilna krūtine.

Taikios politinės demonstracijos „Baltijos kelias“ dalyviai prie Latvijos sienos, 1989 m. / B. Aleknavičiaus nuotr.

Parodą parengė Eglė Budrytė ir Danguolė Ruškienė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrius.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Į

sikna susikiškit

SUSIJUSIOS NAUJIENOS