„KLAIPĖDOS NAFTOS“ VADOVAS D. ŠILENSKIS: GALIMYBĖS VERIASI IR EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ AKIVAIZDOJE

Sankcijų Baltarusijai šleifas, neprognozuojamas karas Ukrainoje – ypač nepalankus pastarojo meto fonas šalies uostininkams diktuoja specifines veiklos sąlygas. Kaip pripažino bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Darius Šilenskis, negrįžtami procesai tapo neišvengiama strateginio persiorientavimo būtinybe. Įgyvendintų sprendimų sėkmę liudija rezultatai – į antrąjį šių metų pusmetį kompanija jau įžengė su pliuso ženklu.

Nė vienos Rytų dujų molekulės

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) įmonių grupė pirmąjį metų pusmetį uždirbo 36 mln. eurų konsoliduotų pajamų, arba 13,9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Atmetus neigiamą nerealizuotą valiutos kurso pokyčio įtaką, grynasis visos KN įmonių grupės pelnas siekė 3,1 mln. eurų, kai tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu patirtas 200 tūkst. eurų nuostolis.

KN vadovo teigimu, reikšminga šio rezultato dedamoji – energetinei krizei suvaldyti skirtos priemonės: „Mums pavyko įdiegti nemažai energijos efektyvumo didinimo, taupymo priemonių – visos jos leido sugeneruoti pelną mūsų terminaluose, kur suvartojama pakankamai daug tiek elektros, tiek dujų išteklių.“

Didžiuliu pasiekimu D.Šilenskis įvardija ne tik visos KN įmonių grupės finansinį rezultatą.

„Buvusių ir vis dar tebeegzistuojančių iššūkių šviesoje tai turbūt galėtume laikyti pagrindine mūsų pergale. Tačiau ne mažiau svarbus pasiekimas – sėkminga, nepertraukiama ir saugi SGD terminalo veikla, nes jis šiandien užtikrina visą Lietuvos dujų poreikį: nuo balandžio pradžios iš Rytų Lietuva nebeimportuoja nė vienos dujų molekulės“, – pabrėžė pašnekovas.

Dėsninga, jog ekstremali situacija dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą turėjo tiesioginio poveikio ir KN veiklai.

Radikalus vertybinis pokytis

„Valdome ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui kritiškai svarbią ir reikalingą infrastruktūrą. Matome, kas darosi Ukrainoje, suprantame, kad tokia infrastruktūra yra realus taikinys. Kad ir kalbant apie kibernetines atakas – neabejotinai taip pat esame atakuojami, ir kartais tų atakų dažnis išaugdavo 10 kartų, palyginti su įprastomis sąlygomis. Teko imtis priemonių galimoms rizikoms suvaldyti, tam skirti daug resursų bei pritaikyti veiklą prie bet kokio scenarijaus, kad tiek dujų, tiek naftos terminalų veikla būtų nepertraukiama ir saugi. Ir toliau daug investuojame, stiprindami savo tiek fizinį, tiek kibernetinį saugumą“, – kalbėjo pašnekovas.

Ne mažiau svarbus pasiekimas – sėkminga, nepertraukiama ir saugi SGD terminalo veikla, nes jis šiandien užtikrina visą Lietuvos dujų poreikį.

Kaip pažymėjo D.Šilenskis, pirmasis šių metų pusmetis ženklina ir ryškią vertybinę transformaciją – nuo neretai skambėjusios kritikos, esą SGD terminalo pajėgumai per dideli, jis per brangus ar net nereikalingas, iki situacijos, kai jis tapo toks reikalingas viso regiono energetiniam saugumui, kad nebegali užtikrinti visų norinčiųjų poreikių.

„Dedame nemažai pastangų į tai, kaip suvaldyti išaugusį terminalo pajėgumų poreikį. Sukurti pajėgumų skirstymo taisykles, kai tiek daug skirtingų norų, interesų, buvo išties didelis iššūkis. Džiaugiuosi, kad pirmąjį pusmetį kartu su reguliatoriumi ir terminalo naudotojais pagaliau pasiekėme kompromisą“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Be to, šiuo metu yra atliekamos dvi galimybių studijos, siekiant įvertinti galimybes išplėsti SGD terminalo išdujinimo pajėgumus nuo 3,75 mlrd. iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kub. m.

Įdarbinti unikalią patirtį

Iki pat kalendorinių metų pabaigos SGD terminalo pajėgumai rezervuoti 100 proc. Rugsėjo 5 d. planuojama skelbti ilgalaikių pajėgumų rezervavimo konkursą, o netrukus po to – paskirstyti pajėgumus ateinantiems kalendoriniams metams. Ilgalaikėje 5–10 metų perspektyvoje SGD terminalo naudotojams numatyta paskirstyti apie du trečdalius visų pajėgumų.

D.Šilenskis nemato grėsmių, jog artėjantį šildymo sezoną galėtų kilti gamtinių dujų tiekimo problemų.

„Galiu nuraminti, kad ir Inčukalnyje pildosi dujų rezervas, kurį bus galima naudoti šaltuoju sezonu, tikrai tikiu, kad šią žiemą pradės veikti ir suomiškas, estiškas terminalas. Tačiau mums visiems teks susitaikyti su nauja realybe – gerokai didesnėmis energijos kainomis. Vakarų Europa šią žiemą spręs dujų tiekimo krizes arba rizikas, o mes turėsime spręsti su rekordiškai aukšta kaina susijusias problemas“, – sakė pašnekovas.

KN vadovas neneigė, kad šiandienos situacija ir akivaizdžiai išaugusi SGD terminalų paklausa bendrovei atveria naujų perspektyvų.

„Viena mūsų veiklos sričių – tarptautinė SGD terminalų plėtra, vieną jų jau sėkmingai valdome Brazilijoje. Šiuo metu daug konsultuojame, padedame kitoms Europos valstybėms priimti teisingus sprendimus judant alternatyvaus dujų tiekimo link. Tad tikimės, kad tas karo suformuotas pokytis turėti alternatyvą ir mūsų bendrovei sukurs naujų projektų galimybių“, – įžvalgomis dalijosi KN vadovas.

Poreikis – įvairesni kroviniai

Dabartinė karo situacija bendrovei sukūrė ir netikėtų galimybių prisidėti prie kuro ar biokuro tiekimo į Ukrainą ar iš jos. Vis dėlto vertindamas pastarųjų metų geopolitinių įvykių įtaką, D.Šilenskis įsitikinęs – naftos terminalo veiklai jie lėmė negrįžtamus pokyčius.

„Klaipėdos nafta“ savo istoriją pradėjo kaip logistikos centras, skirtas eksportuoti naftos produktus kryptimi Rytai–Vakarai. Kai netekome vieno pagrindinių tranzitinių srautų, drąsiai galima sakyti, kad bent jau naftos terminalų strategija ir paskirtis pasikeitė 180 laipsnių. Įrengta infrastruktūra buvo skirta dideliam srautui, dabar rinkos poreikis – mažesni, įvairesni kroviniai, kuo mes taip pat sėkmingai pasinaudojome, – sakė pašnekovas. – Ir nors šiandien Baltijos jūros rytinėje pakrantėje savo konkurentus pagal diversifikaciją lenkiame kartais, tokio lygmens pokyčio ir praradimų, su kuriais bendrovei teko susidurti, neįmanoma suvaldyti staiga. Tai ilgai trunkantys procesai, reikalaujantys daug naujų sprendimų tiek veiklos organizacijoje, tiek infrastruktūroje.“

KN vadovo teigimu, kalbant apie naftos terminalų veiklą, energetinio karo iššūkis ir toliau išlieka vienu aktualiausių, kaip ir visoms industrijoms, kurios savo procesuose yra reiklios energijai.

Žalesnės krypties perspektyva

„Siekiant suvaldyti itin aukštas energijos kainas, teks atrasti ir dar daugiau galimybių taupiau naudoti energijos išteklius, ir papildomų būdų pakeisti naudojamos energijos rūšį kita, kaip tai jau ketiname daryti Subačiaus naftos terminale, kur įrengiama nuosava saulės jėgainė“, – pasakojo pašnekovas.

KN žengia pirmuosius žingsnius ir visiškai naujoje sferoje – neseniai su didžiausio energetikos žaidėjo Centrinėje Europoje PKN ORLEN dukterinėmis bendrovėmis „ORLEN Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimybės bendradarbiauti teikiant jūrinių vėjo parkų operavimo ir eksploatavimo paslaugas. Pirmąjį jūrinio vėjo generacijos etapą Lietuvoje planuojama įgyvendinti 2028 m.

„Turėdami tokius partnerius tikimės, kad galėtume neapsiriboti vien Lietuvos dalimi, bet ir ieškoti galimybių teikti šias paslaugas visame Baltijos jūros baseine“, – ambicingais planais dalijosi D.Šilenskis.

Bendradarbiaudama su norvegų ir japonų partneriais, bendrovė nuosekliai plėtoja ir anglies dvideginio saugojimo, transportavimo bei gaudymo veiklą – ją KN vadovas taip pat regi kaip vieną iš svarbių sričių KN strategijoje.

„Gyvename naujame pasaulyje su naujomis aplinkybėmis, tad norime būti labiau matomi ir žalesnės energetikos perspektyvoje – tikrai tikiu, kad joje galime rasti savo vietą ir užsitikrinti papildomas veiklas bei pajamų šaltinius“, – neabejoja KN įmonių grupės generalinis direktorius D.Šilenskis.