KLAIPĖDOS SUSIVIENIJIMO VADOVĖ: ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE DAR YRA TOKIŲ VADOVŲ, KURIE BIJO NEŽINIA KO

Įspėjamajame dviejų valandų streike šiandien dalyvauja beveik pusė visų Klaipėdos švietimo įstaigų pedagogų. Šis skaičius gerokai didesnis, nei kitose šalies vietose.

Vaikais bus pasirūpinta

Beveik pusės Klaipėdos mokyklų tėvai turėjo gauti pranešimus apie pasikeitusį rugsėjo 15-osios pamokų laiką, nes pedagogai dalyvauja įspėjamame dviejų valandų streike.

Į pamokas kai kurių klasių vaikams reikia ateiti vėliau.

Vis dėlto mokyklos informavo, kad „nesant galimybei mokiniui atvykti nurodytu pasikeitusiu laiku ir atvykus į mokyklą anksčiau, mokinys bus užimtas kita veikla ir bus pasirūpinta jo saugumu“.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo vadovė Laima Juknienė patvirtino, kad šiandien mieste streikas vyks 44 švietimo įstaigose iš beveik 100.

„Lietuvoje yra piliečiai ir gyventojai. Kuo jie skiriasi? Lietuvos pilietis yra tas asmuo, kuris visada laisvai gali reikšti savo valią, o gyventojas vykdo tai, kas jam yra liepiama. Neslėpsiu, švietimo įstaigose dar yra tokių vadovų, kurie bijo nežinia ko. Ir sukelia psichologinę įtampą, spausdami mokytojus, kad jie nestreikuotų. Tokie vadovai nesupranta švietimo politikos, kuri dabar ritasi žemyn“, – pabrėžė L. Juknienė.

Kiekvieno žmogaus teisė

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė, vadovaujanti ir Klaipėdos miesto H. Zudermano gimnazijai, paklausta, kaip vertina pedagogų streiko idėją, pabrėžė, kad tai yra kiekvieno žmogaus teisė.

„Į streikus žiūriu kaip į politinės valios išraišką, kiekvienas žmogus savo valia turi apsispręsti, ar jame dalyvauti. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tik tiek, kad įstaigų vadovams yra galvos skausmas, kaip užtikrinti ugdymo procesą. Kadangi pati esu profesinės sąjungos narė ir puikiai žinau profsąjungos narių teises, bet kurį streiką priimu kaip kiekvieno žmogaus apsisprendimą“, – pabrėžė J. Andrijauskienė.

Jolita Andrijauskienė. VRK nuotr.

Pasak jos, Klaipėdos švietimo įstaigų vadovai prie įspėjamojo dviejų valandų pedagogų streiko neprisidėjo, ir kiekvieno direktoriaus asmeninis reikalas, ar morališkai palaikyti kolegas, ar ne.

Į streikus žiūriu kaip į politinės valios išraišką.

„Dalyvauti streike direktoriai neturi teisės, nes šiuo atveju mes esame kitų funkcijų vykdytojai. Mes turime užtikrinti vaikų saugumą ir ugdymo procesą, todėl negali mokyklos vadovas streikuoti tuo metu, kai streikuoja mokytojai“, – patikslino J. Andrijauskienė.

Prireiks Raudonosios knygos?

J. Andrijauskienės vadovaujama profesinė sąjunga vienija tik mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vadovus, Klaipėdoje šiai profsąjungai priklauso 72 direktoriai iš 93.

Taigi profsąjungai priklauso absoliučios daugumos mokyklų, dalies darželių, neformaliojo ugdymo įstaigų vadovai.

„Kaip pedagogų streiką vertina direktoriai? Labai įvairiai. Vieni nepritaria, kiti supranta mokytojų poziciją. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Ir tvirtinti, kad įstaigų vadovai vienu ar kitu būdu trukdo streikui, neįvardijant konkrečių pavardžių, yra nesąžininga. Jei žmonės išdrįsta pasakyti, kad kažkurie vadovai trukdo streikui, negalima teigti, kad tai daro visi, turi būti aiškiai įvardyta konkreti trukdančiojo pavardė“, – įsitikinusi J. Andrijauskienė.

Beje, jos vadovaujamoje mokykloje streiko nebus, nes mokykloje nė vienas pedagogas nepriklauso profesinei sąjungai.

Pedagogų profsąjungos atstovės L. Juknienės teigimu, šis streikas yra tikrai ne dėl mokytojų atlyginimų, o dėl visos švietimo politikos.

„Kodėl yra mokytojų trūkumas? Mes bijome pasakyti, kad mokytojas nebepajėgus įvykdyti savo pareigų dėl darbų apimties. Lygiai kaip gydytojas ar policininkas, jis dirba už du ar tris žmones. Tokia situacija liečia ne tik švietimą. Po kokių dešimties metų mokytojo, gydytojo ir policininko specialybės bus įrašytos į Raudonąją knygą. Ir šitas mūsų streikas yra net ne dėl pinigų, o dėl darbo sąlygų gerinimo“, – tvirtino L. Juknienė.