KLAIPĖDOS MERAS: PPS ATSISAKO SPORTO KOMPLEKSO KONCESIJOS, TARYBA NEPRITARĖ JOS BRANGIMUI

Konkursą dėl Klaipėdos sporto komplekso statybų ir koncesijos laimėjusi bendrovė „Partnerystės projektai septyni“ (PPS) atsisako projekto, teigia miesto meras Arvydas Vaitkus. Miesto taryba ketvirtadienį nepritarė, kad sutartis brangtų iki 73 mln. eurų.

Tokiam siūlymui nepritarė 17 iš 31 tarybos narių, pritarusių nebuvo, vienas susilaikė. Balsavime nedalyvavo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, savo sprendimą motyvavusi tuo, kad jai nebuvo žinoma, jog  PPS atsisako projekto. 

„Praėjusią savaitę savivaldybėje apsilankė galimi koncesininkai ir jie neišreiškė noro tęsti derybų, tiesiog šio projekto jie nemato kaip prasmingo projekto“, – ketvirtadienį tarybos posėdyje sakė A. Vaitkus.

Kai kuriems tarybos nariams pasiteiravus, ar tai tvirtas įmonės apsisprendimas, A. Vaitkus atsakė, kad oficialiai bendrovė savo pozicijos nepateikė, bet, jo manymu, to užtenka.

„Jeigu būtų pateikta kažkaip oficialiai, raštu ar kitokia forma, aš turbūt pridėčiau tą medžiagą prie teikimo projekto, bet tokios medžiagos aš neturiu, tai buvo pokalbis jų iniciatyva, jie išreiškė nuomonę. Bet mes turime sprendimo projekto medžiagoje ir eilę kitos informacijos ir aš manau, kad ji yra tikrai pakankama, plius žodinė informacija apie mano susitikimą – ji yra pakankama, kad šiuo klausimu priimtume galutinį sprendimą“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Jo teigimu, PPS projekto atsisako dėl miesto svarstymų įgyvendinti kitą projektą – ledo areną, taip pat dėl kitų sprendimų.

„Jie įvertino eilę aplinkybių, galbūt pagrindines įvardinsiu – tai, kad keičiasi mieste ir infrastruktūros apimtys, ir požiūris, jie (...) girdi, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl ledo arenos, dėl jos pasirinkimo. Galiu pasakyti, kad siūloma pasirinkti ledo areną naudojantis projektais – vienas realizuotas Kaune, yra Vilniuje su patobulinimais tas projektas įgyvendinamas“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Liepos pradžioje bendrovės „Eika“ valdomos PPS vadovas Artūras Klangauskas BNS sakė, kad įmonė yra pasiruošusi su uostamiesčio savivaldybe tęsti derybas net tuo atveju, jeigu taryba nepritartų sutarties brangimui.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas brangimui nepritarė. Savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis tarybos posėdyje sakė, kad sutarties brangimui pritarus PPS turėtų vykdyti sutartį, nepritarus – jos vykdymui iškyla grėsmė.

Ketvirtadienį tarybos svarstymui buvo teikiamas savivaldybės ir PPS pasirašytos koncesijos sutarties pakeitimų projektas, pagal kurį sporto komplekso statyba ir valdymas 25 metus miestui brangtų 18 proc. iki maždaug 73 mln. eurų (be PVM).

Projekte nurodoma, kad vien komplekso statyba brangsta penktadaliu – nuo 18,7 mln. iki 22,3 mln. eurų, o savivaldybės išlaidos visam koncesijos laikui didėja 17 proc. – nuo 43,7 mln. iki 51 mln. eurų.

Nurodoma, kad projektas brangsta dėl aplinkybių, kurių šalys negalėjo numatyti ar kontroliuoti – tai rekordinė infliacija, daugiau nei 24 proc. brangę statybos darbai, energetikos ištekliai, pasikeitusios bankų skolinimo sąlygos.

Pagal sutartį koncesininkas buvo įsipareigojęs Paryžiaus Komunos gatvėje suprojektuoti, pastatyti ir valdyti naują sporto ir laisvalaikio kompleksą, o savivaldybė 25 metus pirks jo paslaugas. Komplekse būtų įrengta ne mažesnė nei 5 tūkst. kv. metrų ploto transformuojama sporto erdvė, skirta įvairioms sporto šakoms, dvi ledo ritulio aikštelės su bent 650 sėdimų vietų žiūrovams.

Kas galėtų statyti sporto kompleksą, Klaipėdos savivaldybė ieško nuo 2019 metų liepos.

Žada pigesnę areną

A. Vaitkaus nuomone, pagal koncesijos sutartį siūlomo komplekso kaina yra per didelė, ir sakė tikįs, kad iki kadencijos pabaigos pavyks rasti kitą sprendimą, kuris tenkintų miesto ledo ritulio bendruomenę.

„Mieste pastatyti objektą, kurio kaina jau buvo 45 milijonai, buvo tikrai didelė, paskutinės diskusijos kurios vyko, buvo kalba nuo 50 iki 72 milijonų. Visada noras yra paklausti – iš ko tuos pinigus atimti (...) Mes tuos sprendimus tikrai atrasime ir labai tikiu, kad juos realizuosime iki kadencijos pabaigos“, – taryboje sakė meras.

Valdančiajai koalicijai priklausančio politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ narys Vidmantas Dambrauskas sakė, kad Klaipėda galėtų sekti Kauno pavyzdžiu ir statyti pigesnę ledo areną.

„Kauno ledo ritulio arenoje, mes važiavome – gerbiamas meras ir tarybos narys Arūnas Tuma ir aš – apžiūrėjome už 14 milijonų pastatytą dviejų aikštų areną, kurioje vyksta pasaulio čempionato varžybos (...) Tikiu, kad ir mes nenumesime šio klausimo (...) ir ledo areną mes pastatysime, tik turbūt už savo pinigus ir truputėlį kitokią“, – ketvirtadienį posėdyje sakė V. Dambrauskas.

Opozicinės liberalų sąjūdžio narys Saulius Budinas teigė, kad miestas gali prisiimti koncesininko siūlomus įsipareigojimus: „Biudžetas kiekvienais metais auga, šiandien 2 milijonai (metinis savivaldybės mokestis koncesininkui – BNS) gal atrodo grėsmingai, po trijų–keturių metų gal jie atrodys visai normaliai“.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Petraitis priminė, sako, kad 22 mln. eurų kainuojančių statybų Klaipėdoje dėl jų apimties negalima lyginti su mažesniu Kauno projektu.

„Pagal dokumentus objekto statyba kainuoja ne 50, ne 70, o 22 milijonus. Buvo paimtas pavyzdys Kaune, prieš kažkiek metų statyta už 18 milijonų, vien tik maniežas ledo, o čia mes turime su papildomom salėm“, – posėdyje sakė A. Petraitis.

PPS: nesutapo mūsų ir valdžios požiūriai į miesto vystymą

PPS vadovas A. Klangauskas BNS sakė, kad tarybai nepritarus sutarčiai bendrovė projekto įgyvendinimą turėtų nutraukti: „Panašu, kad toliau į tą projektą žiūrime taip, kaip į baigtinį ties tarybos sprendimu“.

Pasak A. Klangausko, už anksčiau sutartyje numatytą 62 mln. eurų kainą bendrovei koncesija būtų nuostolinga.

„Už tą sumą, kuri buvo pirminė, mes nesame pajėgūs įgyvendinti projekto, jis tiesiog gaunasi nuostolingas (...) Be abejonės, mūsų tikslas nėra bet kokia kaina ateiti į jį ir pastatyti“, – sakė bendrovės vadovas.

Jis neatmetė galimybės su miestu derėtis ir toliau, tačiau teigė, kad naujos Klaipėdos valdžios vizijos yra kitos, todėl tolesnis projekto vystymas neįmanomas.

„Nepadidėjus tai sumai mes galėtume kalbėtis apie tai, bet mes diskutavome su meru ir galbūt pirminė projekto vizija nesutampa su dabartinės valdžios požiūriu į miesto vystymąsi. Nauja miesto valdžia mato kitaip tos infrastruktūros vystymą (...) Po diskusijų suprantame, kad optimizuoti projekto nėra kaip“, – sakė A. Klangauskas.