„Po spartaus atlyginimų augimo per pastaruosius trejus metus siūlome 2027 m. juos įšaldyti 2026 m. lygyje. Tai laikina priemonė, kurios tikslas – išlaikyti dabartinį darbo užmokesčio lygį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė KUL vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, o iš kasdienei veiklai skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų atlyginimams tenka net 87 proc. Dėl to kitoms reikmėms, įskaitant vaistus, medicinos priemones ir remontą, lieka vos 13 proc. lėšų.
A. Šimaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius trejus metus KUL atlyginimai augo bent dukart sparčiau nei kitose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Jo pateiktais duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vidutinis darbo užmokestis vienam etatui siekė 3 418 eurų prieš mokesčius, gydytojų – 7 118 eurų, slaugytojų – 3 466 eurus.
Anot ligoninės vadovo, didelę finansinę naštą sudaro ir atlyginimų koeficientai, viršijantys šakos kolektyvinėje sutartyje nustatytus bazinius dydžius. Šį skirtumą ligoninė turi padengti savo lėšomis. Jis taip pat pažymėjo, kad sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimas KUL kainavo apie 40 mln. eurų.
A. Šimaitis prognozuoja, kad kitąmet ligoninė galėtų gauti apie 11 mln. eurų papildomų pajamų iš augančių paslaugų įkainių ir didesnio jų skaičiaus. Jei atlyginimus pavyktų išlaikyti dabartinio lygio, 2027 metus KUL tikisi baigti be finansinio deficito. Tuo metu susikaupusioms skoloms padengti, jo teigimu, reikalinga ir valstybės pagalba.
Ligoninės vadovas taip pat pranešė, kad solidarizuodamasi su darbuotojais vadovybė atsisakė 10 proc. kintamosios darbo užmokesčio dalies.
Kaip skelbė ELTA, KUL darbuotojų profesinės sąjungos išreiškė nepritarimą ligoninės vadovybės siūlymui keisti atlyginimų skaičiavimo sistemą. Pagal jį, darbo sutartyse nustatyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o susidaręs skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi.
Profesinių sąjungų vertinimu, nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų išlikti toks pats, vėliau jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai teigė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia finansinių problemų neigimo ar nenoro prisidėti prie jų sprendimo. Vis dėlto profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir išsamių duomenų, kurie leistų įvertinti siūlomų pakeitimų būtinumą.
Ligoninės vadovybė savo ruožtu įspėjo, kad nekeičiant dabartinės tvarkos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai išaugtų 11–15 mln. eurų. Taip pat perspėta, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti atlyginimų mokėjimas.
Spalio pabaigoje vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas ligoninės vadovybei davė dvi savaites pateikti išsamius duomenis apie įsiskolinimus, finansų planavimą ir išlaidas bei parengti finansinės padėties stabilizavimo planą.
KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kelia iššūkių užtikrinant paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys auga, tačiau sąnaudos didėja dar sparčiau.
Ligoninėje 2025 metais dirbo 3 020 darbuotojų, metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų. KUL uostamiestyje veikia nuo 2023 metų.
(be temos)