UAB Apoil, Jūs tiekiate bendrovėms dyzeliną dar nuo 1995 metų, taip pat bent 20 metų valdėte degalines. Pažįstate abi sritis, patirtis didelė, tai gal atskleistumėte tuos niuansus kodėl didmeninės ir mažmeninės degalų kainos elgiasi skirtingai?
Tiesa didmeninės ir mažmeninės kuro kainos elgiasi kiek skirtingai, nors jos susijusios. Didmeninės kuro kainos susietos tiesiogiai su pasauline naftos kaina einamuoju momentu, nepriklausomai už kiek ji yra užpirkta sandėlyje. Tokiu būdu, kylant naftos kainoms naftos perdirbimo gamykloms atsiranda galimybės uždirbti riebias maržas, nors galėtų didmeninės kainos nedidinti tiek. Deja kainos skaičiavimo principas, ne vartotojo naudai tuo metu. Dienos kainos formulėje „sėdi“ ne tik dienos naftos kaina, taip pat joje "sėdi" ir dienos dolerio/euro kaina ir kiti kaštai, dalis jų biržos rodmenimis. Todėl paprastai pakilus naftos kainai, iš karto kyla ir išleidžiamų produktų didmeninė kaina, kuriai visgi savo įtaką padaro dar ir pasaulinės produktų kainos. Produkto kainos reguliavimas atskirai taip pat svarbus dėl to, kad apsaugoti savo kaip gamintojo rinką. Taigi čia kainos mechanizmai ir paprasti, ir nepaprasti.
Degalinių kainos veikia tarsi amortizatorius t.y. jos kils, kai kils didmeninė kaina, bet tai nevyksta iš karto, o kai kada visai gali neįvykti, nes šalyje pakankamai aštri konkurencija. Gali neįvykti todėl, kad artimoje ateityje didmeninės kainos grįš į buvusias. Paprastai degalinės turi rezervus talpyklose, tad iš karto pakilus kainoms jos nereaguoja. Kai kada manoma, kad iš karto, tačiau tai netiesa, nes nei vienas degalinių tinklas nesiryžta parodyti rinkai blogo aukštų kainų veido. Dažniau priešingai- tik atsiradus galimybėms, jos dažniau linkusios parodyti gerą mažesnių kainų veidą. Tačiau tai taip pat ne visada gaunasi, kadangi riboja vėl tas pats turimas rezervas, tik šį kartą jis brangus. Skubos mažinti kainas net ir esant galimybėms nėra dėl ateities netikrumo ir dėl prigimties, nes suprantama, kad pagal prigimtį, tai pelno siekiančios organizacijos. O pelnas sunkiau pasiekiamas, kai tuo tarpu kaštai ir nuostoliai tarytum tyko už kampo.
Ir kodėl gi mes vis tik pykstame ant degalinių, kaltindami jas netgi nesąžiningumu. Priežastis paprasta, mes pykstame dėl kylančių kainų iš esmės. Kai viduje yra pyktis, nuoskaudos natūralu iškrypsta realus vaizdas, o pyktis koncentruojasi ant to, ką galime matyti,t.y degalinių švieslentes, nors priežastis yra didmeninės kainos kilimas, kurių kilimas yra naftos kainų įtaka ir pats jos skaičiavimo principas. Tačiau ar gali pykti ant to , ko nematai ir nesupranti. Žinoma ne. Todėl degalinėms ir kliūva daugiausia.
Ką jūs kaip verslas manote galima būtų padaryti, kad degalų kainos taip drastiškai neaugtų, kylant naftos kainoms ir ypač šiuo metu tokiais šuoliais?
Manau vyriausybėj pasigendama greitos reakcijos ir sveikos versliškos nuovokos. Nėra normalu, kad didelė dalis transporto pilasi degalus kaimyninėje Lenkijoje. Verslo akimis žiūrint, tai nuostolis valstybei ir didelių kainų kančia paprastam žmogui. Taip pat problema išsilavinimas, nes dabar daugumoje ekonomistai. Ekonomistų darbas suskaičiuoti, o verslo vadovo, kas taip pat yra profesija, darbas yra matyti reiškinius ir priimti racionalius sprendimus. Taigi ekonomistas negali priimti racionalių sprendimų. Taip mato verslas problemą. Žiūrint netgi į pasiūlymą mažinti akcizą degalams tiek, kiek žmonės permokėjo PVM mokesčio. Taigi čia tik kompensacijos mechanizmas, kuris netgi dar neveikia ir neaišku ar veiks. O kur pagalba žmonėms? Kodėl tas akcizas būtent toks, bet ne minimalus leidžiamas Europos bendrijoje? Atsakymai paprasti, nes ekonomistai mąsto apie skaičius, apie biudžetą, bet ne apie žmogų. Ką padaryti? Kai mąstoma apie žmogų, padaryti galima daug ką kitaip.
Naujausi komentarai