KODĖL KLAIPĖDIEČIAI VANGIAI SKIEPIJASI?

Klaipėdoje vakcinacijos eiga ir toliau nekelia džiugesio. Psichologai spėja, kad klaipėdiečių nenorui skiepytis įtakos turi tam tikri faktoriai. Uostamiesčiui būdingas laisvės pojūtis, kiek kitoks – ir jo gyventojų charakteris.

Tempai liūdina

Šiuo metu mieste paskiepyta vos 34,2 proc. gyventojų. Klaipėda, žvelgiant į skiepijimo masto statistiką, – sąrašo pabaigoje. Pagal tai, kiek vakcinuoja žmonių, uostamiestis tik šiomis dienomis aplenkė Klaipėdos rajoną.

Vangiausiai šalyje vakcinuojasi Šalčininkų rajonas, skiepų nenori tiek Visagino, tiek ir Vilniaus rajono gyventojai.

Kretingos gatvėje įsikūrusiame vakcinacijos centre darbo dienos viduryje galima išvysti daugiau personalo nei besiskiepijančiųjų.

Vieną darbo dienos popietę žurnalistai suskaičiavo vos aštuonis vienu metu skiepytis atvykusius klaipėdiečius.

Visos priemonės išbandytos.

"Taip, ten yra tuščia. Pats matau, kad žmonių faktiškai nėra. Neturime jokių minčių. Mes tikime žmonių sąmoningumu ir suvokimu, kad vakcinacija yra būtinas ir velniškai reikalingas dalykas. Nuo šiol galima skiepytis ir be išankstinės registracijos. Bet kuris, eidamas pro šalį ir krapštydamas nosį, gali tai padaryti", – kalbėjo Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Mieste per parą paskiepijama apie tūkstantis gyventojų, nors galimybės yra dvigubai didesnės.

"Visos priemonės išbandytos. Miesto poliklinikos brigados važiuoja į įmones ir ten skiepija. Galimybės tiems, kurie neturi laiko arba itin didelio noro, yra sudarytos. Ką daugiau galima padaryti?" – retoriškai klausė A.Cesiulis.

Užvaldo baimės

Psichiatras Evaldas Simutis abejojo vakcinacijos reklamų ir akcijų nauda.

"Visuomenėje visada bus tokių žmonių, kurie ko nors bijo. Bet realybė tokia, kad pati liga ir skiepų poveikis iki galo nėra ištirti. Žmonės, realistiškai vertinantys situaciją, eina ir skiepijasi. Jie ne tik bijo susirgti ir numirti, jie bijo užkrėsti savo artimą. Tačiau šis klausimas ne apie juos. Iš vengiančiųjų vakcinacijos kažkokį procentą sudaro tie, kuriems šiuo metu skiepas nerekomenduojamas. Dar kažkiek procentų – tie, kurie apskritai jaučia didesnę baimę", – kalbėjo specialistas.

Psichologas tikino, kad stiprų nerimą gali išgyventi bet kuris žmogus, dalis su juo susitvarko.

"Bet yra tokių, kurie paveikūs medijai – žiniasklaidai, feisbukui, kitiems internetiniams kanalams. Žmonės linkę stebėti absurdų kratinius internete. Vis dar yra tokių, kurie tiki, kad Žemė plokščia ir ją laiko trys drambliai. Tokie žmonės jaučia stiprų nepasitikėjimą valdžia. Jiems galvoje vienintelė mintis – bus blogai", – kalbėjo E.Simutis.

Vakcinacijos sėkmė priklausys nuo strategijos.

Psichiatras aiškino, kad nerimas kamuoja tuos žmones, kurie vaikystėje patyrė traumų, galbūt ir smurtą.

"Šiaip didesnį nerimą jaučiantys žmonės gali niekada ir nepatekti į psichiatro ar psichologo kabinetą. Jie tiesiog yra jautresni, tačiau pokalbio apie vakcinaciją metu juos būtų įmanoma paveikti, ko gero,  nuomonę jie pakeistų. Tačiau yra dalis tų, kurie tiki drambliais ir čipais (lustais). Juos vargu, ar kas įtikins. Tai jau antivakserių su paranojiniais elementais kategorija. Tokie nėra laiku gavę adekvačios pagalbos. Bet jų gali būti tik apie 10 proc.", – pastebėjo specialistas.

Kaip motyvuoti – neaišku

Vis dėlto didesnę dalį neskubančių vakcinuotis gali sudaryti  žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių delsia.

"Jie naudojasi situacija. Jų galvoje vyrauja mintis – tegul visi pasiskiepija. O kodėl aš turėčiau, jei visi aplink vakcinuoti? Tai gali sudaryti 20 proc. visuomenės", – kalbėjo E.Simutis.

Į klausimą, ar sveikai mąstančių visuomenės narių visuomet bus mažiau nei nerimaujančiųjų, turinčiųjų paranojinių sutrikimų bei tinginių, besitikinčių, kad už juos kiti viską padarys, E.Simutis atsakė ne taip pesimistiškai.

"Vakcinacijos sėkmė priklausys nuo strategijos. Juk Amerikoje yra valstijų, kuriose skiepijimo rodikliai – puikūs, o yra tokių, kur vyrauja antivakserinės nuotaikos. Patys žmonės turi suprasti, kad gaus naudą pasiskiepiję. Bet jei tik kažkas jaučia, kad gali praslysti, visada mėgins tai padaryti. Jei mieste yra 40 proc. tokių gyventojų, net nežinau, kaip reikėtų tokius motyvuoti. Gal kažkas laukia rudens, galvoja, kad dar pažiūrės", – sakė psichiatras.

Evaldas Simutis

Laukti, kol susidurs su realybe?

Psichiatras įžiūrėjo, kad žmogų gali motyvuoti laisvė.

"Laisvė keliauti, judėti, bendrauti. O jei nemotyvuoja, vadinasi, dar turime sovietinio mąstymo likučių. Jei artimoje aplinkoje niekas nenumirė, žmogus ir galvoja – o gal čia iš viso nieko nebuvo?" – kalbėjo specialistas.

E.Simutis klaipėdiečius apibūdino kaip pasižyminčius savitu charakteriu.

"Tai yra liberalus miestas, su savo laisvės pojūčiu, jūra, žvejyba. Klaipėdiečiams nepaaiškinsi, jie patys prie to švirkšto turi prieiti. Reikėtų laukti, kol bus susidurta su realybe. Tik tuomet jie prisijungs prie realiai mąstančiųjų. Dalis, aišku, ir toliau dels, tik gerai būtų, kad iki tol nenumirtų", – tikino psichologas.