Komisaras dar pakabės | KaunoDiena.lt

KOMISARAS DAR PAKABĖS

Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymo, ją nusikabinti turėtų pastato, ant kurio ta lenta pakabinta, savininkai.

Sąraše – trys objektai

Įsigaliojus totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimui, Klaipėdos savivaldybės administracija pasiūlė nuimti memorialinę lentą A. Venclovai ir pakeisti pavadinimus Salomėjos Nėries bei Liudo Giros gatvėms.

Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui jau išsiuntė informaciją apie uostamiestyje esančius viešuosius objektus, pažeidžiančius šį draudimą, ir laukia papildomų rekomendacijų.

Savivaldybės Paminklosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teigė, kad atsakymo kol kas jokio nėra.

„Suprantama, reikia laiko apdoroti 60-ies savivaldybių atsiųstai informacijai. Kol kas mes nesulaukėme nei papildomų prašymų, nei atsiliepimų. Į sąrašą yra įtraukti trys objektai. Teks nukabinti memorialinę lentą A. Venclovai ir pervadinti S. Nėries bei L. Giros gatves. O dėl J. Janoniui skirtos memorialinės lentos nutarta, kad nėra reikalo kreiptis į Vilnių, savivaldybė pati galės ją nuimti“, – paaiškino V. Juška.

Dėl J. Janonio gatvės pavadinimo pakeitimo suabejota, nes poetas žuvo dar iki Spalio perversmo Rusijoje, ir nėra objektyvių duomenų, kad jis būtų veikęs represinėse struktūrose.

Vis dėlto nutarta, kad memorialinę lentą reikia nuimti vien dėl įrašo, kad tai „proletarinis poetas“.

Vitalijus Juška. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Butkų Juzė nenusidėjo?

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai, prieš apsisprendžiant, buvo pateiktas ilgesnis simbolių ir ženklų, kurie siejami su sovietų okupacine atmintimi, sąrašas Klaipėdoje.

Turėjo būti pakeistos ne tik S. Nėries bei L. Giros (važiavusių į sovietų Rusiją parvežti J. Stalino „saulės“), bet ir Butkų Juzės (lojalaus sovietų okupacinės valdžios veikėjo) gatvių pavadinimai, taip pat pašalinta ir memorialinė lenta jau minėtam Butkų Juzei.

„Kuo mums užkliuvo Butkų Juzė? Pirmiausia, jo kairiosios pažiūros, dėl kurių tarpukaryje jis kalėjo Varniuose. Nors mes neturime daug duomenų, kad jis būtų dirbęs okupacinio režimo struktūrose ar veiktų jų naudai, bet kiekvienas žmogus turi tam tikrų paslapčių. Ta pavardė į sąrašą įtraukta su klaustuku, kad komisijos nariai galėtų padiskutuoti. Galiausiai juk speciali Seimo komisija nustatys, ar tikrai tos asmenybės atitinka įstatymo 3 straipsnį, ar ne“, – dar prieš pastarąjį komisijos posėdį dienraščiui kalbėjo Paveldosaugos skyriaus vadovas.

Tačiau Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija nusprendė, kad Butkų Juzės atvejis neatitinka minėtojo įstatymo 3-iojo straipsnio.

Vis dėlto paslapčių „Butkų Juzė – Juozas Butkus, tarybinis rašytojas“ neabejotinai turėjo.

Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvuose yra saugomas vienas svarbus eksponatas – 1945 m. spalio 20 d. Butkų Juzės ranka rašytas paaiškinimas tuomečiam Kultūros ir švietimo įstaigų komiteto viršininkui Aleksandrui Gudaičiui-Guzevičiui, buvusiam LSSR NKVD komisarui, pasirašiusiam įsakymą dėl 1941 m. trėmimų.

Dokumentas liudija, kad Butkų Juzė apskundė buvusį „Alkos“ muziejaus įkūrėją, vadovą, žemaičių rašytoją Praną Genį dėl antisovietinių pažiūrų.

1945 m. gegužės 1 d. P. Genys buvo pašalintas iš muziejaus direktoriaus pareigų, liko dirbti paprastu darbuotoju, vietoj jo paskirtas „tarybiniu rašytoju“ pasirašinėjęs Butkų Juzė, tačiau ir jis pats netrukus atleistas.

Po kelerių metų P. Genys žuvo Macikų lageryje, nors veikiausiai tai su Butkų Juzės skundu nesusiję, tačiau šis veikėjas neabejotinai buvo okupacinės valdžios šalininkas.

Tačiau to nepakako jo vardo gatvės pavadinimo panaikinimui ir memorialinės lentos nuo namo sienos nukabinimui Klaipėdoje.

Mįslė: Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių registre įrašyta, jog pastatas Vilties g. 4 pastatytas 1937 m., o ant jo kabanti memorialinė lenta byloja, kad A. Venclova su šeima jame gyveno 1936–1939 m., t. y. dar prieš tai, kai šį namą pastatė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Desovietizacijos grimasos

Galiausiai, vykdant viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymą, Klaipėdoje teks pašalinti vienintelę memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietų Lietuvos švietimo komisarui A. Venclovai, nes skirtąją J. Janoniui savivaldybė nusikabins be papildomų formalumų.

Tačiau, pasirodo, dėl A. Venclovos atminimo lentos kilo nemažai klausimų.

Išsiaiškinta, kad memorialinė lenta, skirta A. Venclovai, nėra miesto turtas, taigi savivaldybė jos nuimti neturi teisės.

„Kas turės nuimti lentą A. Venclovai? Kaip mes išsiaiškinome, tai nėra savivaldybės nuosavybė. Manome, kad lenta priklauso to pastato savininkams. Nes ji tikrai neįtraukta į savivaldybės turto sąrašą. Ji pagaminta ir pakabinta dar sovietmečiu“, – teigė V. Juška.

Kas turės nuimti lentą A. Venclovai? Kaip mes išsiaiškinome, tai nėra savivaldybės nuosavybė.

Prie 4-ojo namo Vilties gatvėje atminimo lenta A.Venclovai, kuris su šeima čia gyveno trejus metus prieškaryje, pritvirtinta 1976 m.

Memorialinės lentos su bareljefu autorius – skulptorius Lionginas Garla, kuris jaunas tragiškai žuvo avarijoje Jugoslavijoje dar 1983 m.

Kam ta lenta šiandien priklauso ir kas ją turėtų nukabinti, o galiausiai nukabinus, kur ją padėti – kol kas mįslė.

Remiantis Registrų centro duomenimis, pastate yra gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, faktiškai – keturi būstai, priklausantys keturiems savininkams, kurie neabejotinai labai nustebs sužinoję, kad jiems priklauso dar ir sovietinio veikėjo atminimo lenta ant išorinės namo sienos.

Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių registre įrašyta, kad pastatas Vilties g. 4, pastatytas 1937 m., yra istorinėje miesto dalyje.

Tai dviejų aukštų plytų mūro namas su palėpe, dengtas valminiu stogu. Pastatui būdinga naujosios architektūros stilistika.

„Oficialiai šio pastato vertybinės savybės įvardytos, kaip turinčios architektūrinę ir memorialinę svarbą. Bet, manyčiau, kad kai jis buvo įrašytas į registrą, pirmoje vietoje buvo memorialinė jo vertė, nes tokio tipo nepaveldinių pastatų Klaipėdoje yra daugybė. Šito namo vertę nulėmė, turbūt, kad jame gyveno Venclovos“, – manė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Dokumentuose nurodoma, kad namas pastatytas 1937 m., o ant jo kabanti memorialinė lenta byloja, jog A. Venclova su šeima čia gyveno 1936–1939 m., tai yra dar prieš tai, kai šį namą pastatė.

„Man irgi šis faktas užkliuvo. Bijau ką daugiau komentuoti. Čia jau reikėtų, kad istorikai įvertintų“, – pastebėjo paveldosaugininkas.

Sprendimas: nutarta, kad memorialinę lentą, skirtą poetui J. Janoniui, reikėtų nuimti vien dėl įrašo, kad jis – „proletarinis poetas“. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Veikti įpareigoja įstatymas

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Realiai šis teisės aktas vadinasi „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas“.

O nuo gegužės 2-osios gyventojai, juridiniai asmenys ir savivaldybės turėjo teisę teikti prašymus dėl viešųjų objektų šalinimo ar pakeitimo.

Juo remiantis, iki gegužės 29 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui savivaldybės turėjo pateikti informaciją apie jų teritorijose esančius viešuosius objektus, pažeidžiančius šį draudimą.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir savivaldybių institucijos.

Prieš tai savo vertinimą turės pateikti Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kurioje dirbs devyni nariai, deleguoti iš įvairių institucijų ir organizacijų.

Šios komisijos sudėtį turės patvirtinti Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, organizuosiančio jos darbą, teikimu.

Centro generalinis direktorius, gavęs šios tarpinstitucinės komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.

Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Rašyti komentarą
Komentarai (34)

Edis

Daug parašyta apie nieką.net jau pradžioje skaitydamas pavargau.tas pats pertapatį.reikia gi sugebėt taip ištempti straipsnį,kad net pradžioje norisi mesti skaityti.čia specialei,kad niekas nesigilintų.

parmazonas

Suniekinant Janonį norima pasakyti,kad dabar ne proletatariatas kala pinigus biudžetui,o vergai?

Klpd.

o man visai vienodai ar jis ten kabės ar jis kur gulės :D) Aš net neatsimenu kas jis toks, ką padarė , kaip gyveno ir nesiruošiu užkraut savo galvos tokiais niekais...Kaip ir labai gausiais beretinių atsiminimais iš ciklo ,, O buvo taip.." ar ,,..mano tėvelis buvo kalvelis..":D) Neįdomu
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS