Kompartijos aktyvas veikia

Atrodytų, labai logiška, kad valdyti šalį patikėta partijoms. Šios politinės organizacijos yra gana gerai organizuotos. Partijų lyderiais dažnai tampa patrauklūs asmenys.

Partiniai žmonės jaučia didesnę atsakomybę už sprendimus nei asmenybių sambūris.

Gero tono pavyzdžiu laikomi savivaldybių tarybų posėdžiai, kuriuose niekas nieko nekritikuoja, neabejoja. Pats geriausias sprendimas, jei jis priimamas po valdininko pristatymo - be diskusijų.

Tačiau partijos ėmė atsiriboti nuo politikos. Jos darbą svarbiausiose šalies valdžios struktūrose, Seime, savivaldybių tarybose stengiasi visuomenei pateikti kaip ūkininkavimą, o ne politinį darbą.

Lietuvos politikai susmulkėjo iki departamentų skyrių vedėjų ir ėmė dirbti už juos. Partijos, kratydamosi politinės veiklos, iš tikrųjų kratosi demokratijos.

Jei organizacija - ūkinė, jos tikslas - pelnas, o ne rinkėjų gerovė. Ūkinėje struktūroje demokratijos nėra. Yra akcininkai, valdyba, generalinis direktorius ir samdiniai. Pastarieji privalo paklusti vyresnybei ir be diskusijų vykdyti jos užduotis. Šiuo atveju - balsuoti taip, kaip nutarė partijos lyderis ir jam atsidavusi aplinka.

Ūkininkavimas išstūmė iš savivaldybių tarybų diskusijas. Viskas yra suderinama iš anksto. Kad nekiltų skandalas, iš pradžių užsiuvamos burnos saviems, o paskui - ir opozicijai.

Valdininkams nereikia politikų idėjų, nes jos gali būti nestandartinės. Todėl neužteks parašyti pažymą, kiek reikia idėjai įgyvendinti skirti lėšų, kurių nėra.

Valdininkams ūkininkaujantys politikai - svajonė: pastarieji yra pragmatikai, neskrajoja padebesiais, nesiekia neįmanomo. Todėl tarnyba - vienas malonumas. Tik reikia netingėti ir mėgti skaičiuoti. Nezirzti, kai politiniai ūkininkai vėl prašo skaičių, kurie tuoj pat keliauja į šiukšlines.

Tokioje valdžioje radikalioms naujovėms vietos nėra. Visi patenkinti dirbdami tuos darbus, kuriuos nurodė iš sostinės.

Dažnai taryba ant savo galvos apsiima spręsti klausimus, kuriems užtenka administracijos direktoriaus įsakymo. Taip sukuriamas vaizdas, kad vietiniai politiniai ūkininkai rūpinasi rinkėjų gerove. Antra vertus, kadangi jie nežino, ką veikti miesto seimelyje, tenka dirbti už vykdomąją valdžią.

Vietinių tarybų daugumos - pragmatikų rankose. Po nepriklausomybės atkūrimo kompartijos aktyvas - „miestkomas“ išėjo į pensiją. Jo vietą savivaldybėse užėmė partijos ūkinis aktyvas, buvę tarybinių gamyklų, fabrikų vadovai.