Kultūros paveldo komisija apskundė prokuratūros sprendimą dėl B. Lubio paminklo | KaunoDiena.lt

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA APSKUNDĖ PROKURATŪROS SPRENDIMĄ DĖL B. LUBIO PAMINKLO

  • 20

Valstybinė kultūros paveldo komisija generalinei prokuratūrai apskundė Klaipėdos apygardos prokurorų sprendimą atsisakyti ginti viešąjį interesą dėl paminklo Plungėje, kunigaikščių Oginskių dvaro parke, Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarui, verslininkui Bronislovui Lubiui, pirmadienį pranešė LRT radijas.

Kaip pranešė LRT radijas, prokurorams gavus komisijos prašymą panaikinti statybos leidimą, paminklas paveldosaugos objekte buvo pastatytas ir atidengtas.

Pasak Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės, ginti viešąjį interesą nebuvo teisinio pagrindo.

„Mes tai įvertinome, kad tas statinys daugiau kaip meno statinys. Vėlgi tai yra žmogaus dydžio siluetas, (...) visiškai pasakyti, kad negalimi jokie meno kažkokie statiniai, irgi taip negalima“, – LRT radijui sakė G. Skersinskytė.

Tuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė sakė, kad komisija vienbalsiai nusprendė skųsti nutarimą.

„Paveldo komisija teigia, jog specialusis planas draudžia bet kokias statybas skulptūros pastatymo vietoje ir kad šito specialiojo plano nuostatos buvo pažeistos“, – LRT radijui teigė pirmininkė.

Anot Viešosios įstaigos „Archeologijos centras“ direktoriaus Lino Damulyno, statant paminklą ir darant polius turėjo būti atlikti archeologiniai kasinėjimai, tačiau jie nebuvo padaryti, todėl taip galėjo būti sunaikintas vertingas istorinis sluoksnis.

Paminklas B. Lubiui atidengtas spalio pabaigoje.

Idėją įamžinti B. Lubio atminimą pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga, finansavusi projektavimo darbus, o savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų paruošti aikštelę paminklui bei žaliojo tiltelio atnaujinimui.

B. Lubio artimieji padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas.

B. Lubys gimė 1938 metų spalį Plungėje, mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 metų dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – pagrindiniu jos akcininku. Jis sukūrė koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu.

Nuo 1992 metų gruodžio iki 1993 metų kovo pabaigos B. Lubys ėjo premjero pareigas,1993 metais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu. Jis buvo mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis.

B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

Rašyti komentarą
Komentarai (20)

......LUBYS DARBO ŽMONIŲ ... BŪKIT VISI TOKIE.....

Baikit plėšytis....Lietuva pasirinko KAPITALISTINĘ SANTVARKĄ.... KAPITALISTINĖ--- KAPITALAS, TURTAS ,PINIGAI..... KAIP VISA TAI VYKO ? VYKO TAIP KAIP IR UŽ KĄ BALSUS ATIDAVĖME PER RINKIMUS IR KOKIUS SPRENDIMUS IŠRINKTIEJI PRIĖMĖ....Buvo keli ,kurie bandė priešintis ir sąžiningai dirbti, bet pšššš. Iš Rusijos karių prisipirkę ginklų apsigyveno miške..... Brazauską norėjo nužudyti....LUBYS BUVO GERAS VADOVAS ABIEJAIS LAIKMEČIAIS.....na netrypkit save į purvą ,nežadinkit neapykantos nesąmones rašydami....Žmogų išrinko ir netikėtai mirė.....

O tau,didžiausias prichvatizatorius

Lietuvos istorijoje (Jonavos azotas),neužkliuvo?Ožius sapnuoji,asile?

?

ir kuo gi konservuotom senpirdom lubys uzkliuvo?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS