Laikas skirtis su socializmu

Šešiolika metų dar vienai Lietuvos nepriklausomybės kadencijai ir šešiolika metų blaškymosi, nesusikalbėjimo, gręžiojimosi į sovietmetį.

Dar ir dabar galima išgirsti padejavimų dėl privatizuotų gamyklų ir sunaikintų kolūkių.

Nemažai daliai tautiečių atrodo, kad reikėjo tik pakeisti kokio nors kolūkio „Komunizmo švyturys“ pavadinimą į „Atgimimo sėkla“ ir laimingai su kolektyvizmo dvasia toliau arti, sėti ir pjauti.

Praėjusio amžiaus 9-ąjį ir 10-ąjį dešimtmetį į Lietuvą prasiveržęs Atgimimas gana greitai pažadino žmonių norą atkurti nepriklausomybę. Tačiau kokia turi būti laisvos valstybės ekonomika, daugelis suprato savaip.

Sovietmečiu pro geležinę uždangą į pasaulį prasiverždavo tik partinė nomenklatūra ir komjaunimo aktyvas. Dažniausiai kelialapiai būdavo skiriami į liaudies demokratines šalis. Tik ypač nusipelnę režimui bei jūrininkai ir menininkai papuldavo į kapitalistines valstybes.

Iš lūpų į lūpas keliavo pasakojimai apie Demokratinės Vokietijos ar Čekoslovakijos žmonių pragyvenimo lygį. Apie pilnas parduotuves dešrų, gerų batų ir rūbų. Ten parduotuvėje buvo galima nusipirkti net firminius džinsus.

Pamažu buvo suformuota daugelio žmonių sąmonė, kad Lietuvai geriausia būtų tapti kokia nors liaudies demokratine respublika, formaliai nepriklausoma nuo Maskvos.

Sunku pasakyti, ar čia KGB planas „B“, ar taip išėjo savaime, kad tautiečių geresnio gyvenimo viltys buvo siejamos su formalia nepriklausomybe nuo Maskvos - liaudies demokratinės respublikos statusu. Su tokiu laisvės supratimu daugelis žmonių aktyviai ir nuoširdžiai dalyvavo Sąjūdyje.

Kad tai buvo planas „B“, įrodo dabartinės Kremliaus administracijos siekis uždėti Baltijos šalims energetinės priklausomybės antrankius. O anais laikais Sovietų sąjunga visada turėjo rakštį panagėje dėl Baltijos šalių aneksijos, kurios nepripažino Vakarai. Todėl pritrūkus kapitalistų kreditų socialistinio ūkio agonijai tęsti, galėjo būti leista Tarybų Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapti liaudies demokratijomis.

Atgimimo šaukliai skaitė paskaitas tautiečiams apie šalies istoriją, ragino nebijoti laisvės, nes ji užrašyta mums paties Dievo. Tačiau net jie patys neįsivaizdavo, kad Lietuvai teks ne tik panaikinti priklausomybę nuo Maskvos, bet ir atsikratyti brandaus socializmo. Klausimai apie atkurtos valstybės ekonomiką buvo laikomi provokaciniais.

Šešiolika metų pakankamas laikas suprasti, kad Lietuva atgavo laisvę ne komunistiniam ūkiui kurti, o įtvirtinti laisvą rinką. Laisva rinka nesprendžia socialinių problemų, tačiau ji gali gyvuoti tik šalyje, kur yra daug mokių pirkėjų.

Lietuva pasirinko patį geriausią variantą, kokie tik buvo galimi praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį. Tačiau šalies lyderiams pritrūko drąsos reformoms, o tautai - laiko skyryboms su socializmu.