Laukinės rinkos pievose

Dabar madinga palikti žmogų vieną su savo problemomis.

Tegu kapstosi, kaip išmano, laisvos rinkos pievose.

Valdžia, nusikračiusi savo pareigos, aiškina, kad tuo turi rūpintis bendruomenės. O bendruomenių kūrimas - irgi pačių bendruomenių reikalas.

Tegu kažkas aukoja savo laisvalaikį ir pinigus atlikti darbams, kurių nusikratė valdžia.

Šioji, nusimetusi rūpesčių naštą, nė piršto nepajudina, kad būtų įstatymu įtvirtinta tam tikra tvarka, kuri kompensuotų žmonėms nebegaunamą paslaugą. Jeigu leidžiama privatizuoti butų valdybas, klaipėdietiškai - namų valdas, tai kodėl nėra įstatymo, kad privalu, kaip ir eksploatacinius mokesčius, rinkti lėšas namų remontui.

„Tai tavo ir kaimynų bei namo administratoriaus reikalas“, - išgirsta tūlas klaipėdietis, atėjęs į meriją pasiskųsti dėl varvančio stogo.

Miesto valdžia šaltu veidu paaiškina, kad gyventojas, privatizavęs butą, nusipirko ir dalį kiauro stogo bei pasmirdusio rūsio ar akmens amžiaus šilumos mazgo.

Logiška būtų, jei savivaldybės taryba, prieš leisdama privatizuoti namų valdas, būtų pati nusprendusi ar Seimą prispaudusi, kad privaloma kaupti pinigus daugiabučių remontui.

Kai galima rinkti ar nerinkti mokesčių - malonumas gyvenantiems, pavyzdžiui, penkiaaukščio namo trečiajame aukšte antroje laiptinėje. Nei jiems per stogą lyja, nei iš rūsio kanalizacija dvokia, nei per galinę sieną sninga. Kam mokėti už vargstančius kaimynus?

Prieš kelerius metus gaisrininkai nusikratė pareigos prižiūrėti, ar atitinka priešgaisrinius reikalavimus individualios sodybos. Jie neužsuka net ir į tokius būstus, kur elektros instaliacija švenčia 50 metų jubiliejų, namas medinis kaip parakas, o stogas - geriausias ugnies draugas šiferis.

Gaisrininkams nebereikia tampytis su puskvailiais, kurie visas kvartalo šiukšles susineša į savo kiemą.

Valdžia visų mokesčių mokėtojų pinigais padengs Švėkšnos gaisro pasekmes. Nors šį gaisrą sukėlė ji pati, atsisakiusi prevencijos prievolės. Valdžia, atsikračiusi šios prievolės, neįvedė privalomojo būsto draudimo nuo nelaimingų atsitikimų.

O automobilius privertė apsidrausti. Bet ilgai mindžiukavo lyg eilėje į išvietę.

Kai zaporožiečiai ėmė „plakti“ mersedesus, o avarijos kaltininkai turėjo parduoti butus, žmonas ir dukteris, kad išmokėtų skolas, valdžia nustojo trypčioti.

Reikia, neduok Dieve, kad sudegtų dar šešios švėkšnos. Gal atsibus?