Dienos komentaras

Liberalis vulgaris

Visvaldas Mažonas, tegul jau jis man atleidžia (tokia mano nuomonė - ne diagnozė), yra primityvus žmogus, kurio skolinta išmintis išsenka sulig trečiu sakiniu.

Prezidentas Rolandas Paksas taip pat nedemonstruoja didelės išminties, kai leidžia tam V.Mažonui dirbti jo kūnsargiu kelionėse po Lietuvą. Atsikratyti šiuo veikėju nėra labai sudėtinga. Ponas Visvaldas nėra tas žmogus, kuris pakęstų, jei apie jį pirmoji valstybės „asaba“ pasakytų tai, ką pridera, - pasiųstų po velnių.

Prieš kelis mėnesius tas V.Mažonas buvo įnikęs vaikščioti į “Koridą”. Vaikščiojo, ūkavo. Vardan sveiko proto pergalės laidos rengėjams teko paskelbti savo svečiams, jog ne visi jie yra laukiami. Vieną sykį grįžęs į Kauną ir nieko nepešęs, tas V.Mažonas daugiau nepasirodė.

Panašiai galėtų pasielgti ir prezidentūra. Tačiau ji V.Mažono nuo savęs neveja. Kodėl? Nepaisant žiniasklaidos gaudesio šiuo klausimu, prezidentūros pozicijoje yra labai nevalstybiškas, asmeniškas, tačiau racionalus grūdas.

Jūs patys imkite ir pažaiskite vaikišką žaidimą: raskite 10 skirtumų tarp V.Mažono ir jaunųjų aktyvistų, gaudžiančių prieš R.Paksą visuose interneto portaluose ir viešuose propaksistų susibūrimuose. Aš asmeniškai randu tik vieną skirtumą - V.Mažonas nemoka naudotis kompiuteriu ir todėl dar neteršia interneto savo anonimine “išmintimi”.

Visa kita - labai panašu. Ir V.Mažonas, ir jaunasis liberalų rėmėjas yra brutalūs. Tik vienas - mojuodamas kumščiais, o kitas - tabaluodamas liežuviu. Ir vienas, ir kitas yra hiperaktyvūs - pirma veikia, po to mėgina galvoti. Abiem labiau sekasi pirma.

Dar jie noriai imasi oficialios partijos (vienas - libdemų, kitas - liberalcentristų) pogrindinio radikalaus sparno vaidmens. V.Mažonas daužo snukius “už Prezidentą”. Liberalams prijaučiantys jaunuoliai su padegamojo skysčio buteliais ir kiaušiniais būriuojasi mitinge prie Profsąjungų rūmų Vilniuje, nes jie myli A.Zuoką.

Panašumų tarp šių dviejų “politinių jėgų” galime rasti ir daugiau. Tačiau pagrindinė yra ta, kad ir vieni, ir kiti savo mąstymo ribotumą maskuoja radikaliais šūkiais. Vienas dergia demokratiją apskritai, kiti tai daro su demokratiškai išrinktu Prezidentu.

Ir V.Mažoną, ir jaunuosius liberalų rėmėjus su motininėmis partijomis sieja ta pati klaida: jie neskiria savo meilės-nemeilės asmeniui R.Paksui nuo pagarbos, kuri pridera valstybės Prezidentui.

Paskutinis pavyzdys - Arvydo Garbaravičiaus, Kauno mero ir liberalcentristo, poelgis. Šis pareigūnas nerado laiko susitikti su jo mieste viešinčiu Prezidentu. Nejau tai - suaugusio žmogaus poelgis? Juk rodydamas sėdynę valstybės vadovui, negerbi ne tik valstybės, bet ir savęs kaip tos valstybės piliečio!

Tačiau A.Garbaravičiui toks požiūris lyg aukštoji matematika antramečiam trečiokui. Tuomet kuo jis skiriasi nuo V.Mažono? Tik tuo, kad Kauno meras savo sėdynę demokratijai parodė pasilipęs ant valstybės pareigūno kėdės. V.Mažonas ją turi kelti aukščiau, nes stovi ant grindinio.