Lietuvos dvaro G.Rasputinas

„V.Uspaskichas - Lietuvos Grigorijus Rasputinas, - teigė klaipėdietis Vytautas, paskambinęs telefonu į „Klaipėdos“ redakciją. - Visi prisimena šio caro aplinkoje veikusio pranašo likimą. Jei darbiečių lyderis nenori sulaukti G.Rasputino lemties, jis turi žinoti, kur jo vieta. Jei nežino, V.Uspaskichui vietą turi nurodyti žiniasklaida.“

Su Vytautu galima ginčytis, esą jis per daug „užlenkė“.

Bet V.Uspaskichas pats pradėjo formuoti Lietuvos politinę antikultūrą. Jis savo oponentus ir partnerius užgauliojo ne dėl idėjų, o dėl senatvės. Nors pats daro kalnus lietuvių kalbos kultūros ir tarties klaidų, V.Uspaskichas kaltino visą tautą su Prezidentu priešakyje, kad jie nemoka savo gimtosios kalbos.

V.Uspaskichas verslo vadybą tiesiogiai pritaikė Vyriausybei, kuri virto akcine bendrove. Ministro portfelio dydis - teisė balsuoti bendrovės valdyboje dėl eurų dalybų. Nesvarbu, kad nėra aiškių prioritetų - ar rausti kanalizacijos tranšėjas, ar didesnę dalį eurų skirti švietimui.

Valdančiosios koalicijos partneriai tapo V.Uspaskicho įkaitais. Darbo partijos lyderis verda vis naują košę, kai senoji prisvyla.

Gavęs kategorišką Prezidento atkirtį dėl eurų kontrolės, V.Uspaskichas nusprendė jų pasisemti iš Žemės ūkio ministerijos.

Pirma pervilios keletą valstiečių liaudininkų į Seimo Darbo frakciją, o paskui Premjerui Algirdui Brazauskui praves aritmetikos pamokėlę.

Kam, kiek ir už kiek priklauso ministrų kėdės.

Premjeras gali apsiginti nuo dalies V.Uspaskicho kategoriškų reikalavimų, bet vis tiek ateina laikas kompromisams. Ypač kai ištraukiamas stipriausias koziris - suardyti valdančiąją koaliciją.

Dėl to sunku ginčytis su Vytautu, sulyginusiu V.Uspaskichą ir G.Rasputiną. Pranašas gana ilgą laiką siautėjo Rusijoje, nes vis ateidavo laikas kompromisams.

Romanovų šeimos favoritas išsisukdavo iš kebliausių istorijų.

Lietuvoje Romanovų meile V.Uspaskichą apgaubė į juos panašus nykstančiomis valdžios galiomis Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.

Užtarėjas ne kažin koks, bet iš tradicijos pagarbos vertas jo postas.

Prezidentas Valdas Adamkus, nebevyniodamas į vatą, kaltina lietuviškąjį G.Rasputiną šantažu. Už neplačių V.Adamkaus pečių rankomis skėsčioja Premjeras: „Viktor, „mol“, aš padaryčiau, bet Prezidentas yra Prezidentas“.

O A.Paulauską kankina prisiminimai, už kieno pinigus sukūrė iš nieko savo partiją ir beveik sėkmingai šturmavo prezidentūrą.