Vejose – provėžos

Artimųjų kapus lankę žmonės stebėjosi, kodėl tiek šiukšlių kapinėse.

„Mašinos išvažinėjo tokias provėžas, lyg čia miškavežiai būtų malkas vežę. Kas ten vyksta tuose Lėbartuose? Mes jau esame įsiutę. Šiukšlių dėžės perpildytos, šiukšlės ant žemės mėtėsi. Nelaikė nervai, visa šventė sugadinta buvo“, – skundėsi artimųjų kapus lankęs vyriškis.

Vyras svarstė, jog galbūt reikėtų pastatyti ženklus, kad automobiliai nevažinėtų.

„Per plyteles važinėta mašinomis. Nežinau, ar ten šiukšlių mašinos važinėjo. Ten ne viena važiavusi. Provėžos likusios gal 20 centimetrų“, – piktinosi vyriškis.

Provėžos: artimųjų kapus atvykusius aplankyti žmones pribloškė išvažinėtos žaliosios zonos. / „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Metė bet kaip ir bet kur

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė tikino, kad niekas kitas šiukšlių dėžių nepripildė, o tik patys žmonės.

„Mažosios šiukšlių dėžės buvo tuštinamos du kartus per dieną. Ir jose daugiausia pačių žmonių atsineštų greitojo maisto ir gėrimų pakuočių likučiai. Didieji konteineriai buvo tuštinami kartą per dieną. Nuo spalio 27 d. ik pirmadienio ryto iš Lėbartų kapinių buvo išvežtos 82 tonos atliekų. Ir ne administracija visas šias atliekas paliko, o patys žmonės“, – paaiškino D. Breivė.

Gyventojo užfiksuotose nuotraukose iš tiesų matyti, kad mažosiose šiukšliadėžėse daugiausia – maisto ir gėrimų plastikinių pakuočių.

Į didžiuosius konteinerius atliekos mestos nerūšiuojant.

Žmonės plastiko ir žaliąsias atliekas metė kartu. Gyventojai net nesusimąstė, kad kažkas iš kapinių išvežtų atliekų 82 tonas turės išrūšiuoti rankomis.

„Žmonės kapinėse nerūšiuoja, nieko neįmanoma padaryti. Surenka lapus ir žoles, sudeda į plastikinius maišus ir meta į konteinerį. Žaliųjų atliekų surinkėjai nepriima tokių atliekų, nes jos su plastiku“, – patikino D. Breivė.

„Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Prie vartų – konfliktai

Praėjusią savaitę pajūrio krašte prilijo pusantros mėnesio normos. Žaliosios zonos yra permirkusios.

„Prieš šventes į kapines buvo didelis srautas. Neribojamas įvažiavimas neįgaliesiems ir asmenims virš 75-erių. Atvažiuoja žmonės mašina, pasistato take automobilį, o kiti jau negali siauru taku pravažiuoti, aplenkia stovinčią mašiną žolynu. Todėl ir išvažinėtos taip žaliosios zonos“, – tikino D. Breivė.

Kapinių takai nėra gatvės, jie neturi tokio statuso, tai yra pėsčiųjų takai.

„Ne visiems juk suteikiama teisė įvažiuoti. Buvo ir konfliktų. Atvažiavo žmonės su dviem krepšeliais, kuriuos tikrai galima pasiimti į rankas ir nusinešti. Tačiau žmonės reikalavo, kad būtų įleista važiuoti mašina. Jiems buvo atsakyta, tad kilo konfliktas – stovėjo prie vartų ir filmavo kitus, kuriems galiojo teisė įvažiuoti į kapinių teritoriją“, – pasakojo D. Breivė.

Lėbartuose yra 36 tūkst. kapaviečių, o palaidotųjų – 64 tūkst.

Prieš šventes kapinių takai buvo intensyviai valomi, kas antrą dieną buvo šluojami lapai.

D. Breivė paaiškino, kad lapkričio 1-ąją į kapines suplūsta daugybė žmonių pėsčiomis, tad takais automobiliams tokiu metu nedera važinėti.

„Vyresnio amžiaus žmonės yra net patys atsisakę važiuoti mašina, nors tokio garbaus amžiaus žmonės tikrai turėjo teisę įvažiuoti. Bet klaipėdiečiai atsakė, kad nepagarbu po kapines važinėti, jie tai laiko šventa vieta. Pakelės bus neišvažinėtos tik tada, kai eismas bus iš viso uždraustas“, – pokalbį su pagyvenusia pora prisiminė D. Breivė.

Per dvi dienas kapines aplanko gal ir pora šimtų tūkstančių žmonių.

„Lėbartuose yra 36 tūkst. kapaviečių, o palaidotųjų – 64 tūkst. Jei vieną kapavietę lanko bent keli artimieji, galime nuspėti, kad šimtai tūkstančių vienu metu aplankė kapines. Kai yra toks srautas, natūralu, kad ir atliekų ypatingi kiekiai susidaro“, – patikino D. Breivė.