Laivas dingo su įgula

Dvylikos metų senumo 112 m ilgio laivas „Linkuva“ priklausė Klaipėdos transporto laivynui.

Tą birželį jis be krovinio plaukė iš Busano (Pietų Korėjoje) į Long Byčą (JAV).

Įgulai pranešta, kad artinasi audra. Tačiau niekas nesitikėjo, kad ji virs į ketvirtos kategorijos uraganą Karlota (angl. Carlotta).

Krante dar sulaukta žinių, kad prasidėjusios audros metu nesunkiai susižeidė laivo bocmanas Ivanas Bogdanovičius.

Laivas savo reisą tęsė nepaisydamas stiprėjančio vėjo.

350 km į pietryčius nuo Akapulko (Meksika) buvusi „Linkuva“ pranešė apie pagrindinio variklio gedimą, dėl kurio buvo išjungtas, tačiau vėliau vėl paleistas.

Amerikiečių ryšys su laivu „Linkuva“ nutrūko birželio 21 d. 9 val. ryto Lietuvos laiku.

Laive buvęs radijo plūduras nesuveikė.

JAV ir Meksikos pakrančių apsauga „Linkuvos“ ieškojo aštuonias dienas.

Paieškų metu rastos laivo gelbėjimosi valtys, tačiau jomis įgula nepasinaudojo.

Daugiau jokių „Linkuvos“ ženklų, liekanų ar nuolaužų neaptikta.

18 žmonių laivo įgula liepos 28 d. paskelbta žuvusia arba dingusia be žinios.

Visi jie buvo Lietuvos piliečiai, tarp vyrų – viena moteris, Anastasija Komisarova, gaminusi jiems maistą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Neregėtos galios stichija

Praėjo 25 metai nuo 2000-ųjų birželio 21-osios, kai „Linkuva“ išsiuntė paskutinį pranešimą į krantą ir dingo visiems laikams.

Dvi dienos prieš tragediją „Linkuva“ davė žinią, kad oras geras, vėjas siekia 12 m/s.

Jau paskui, matant uragano kryptį ir laivo lokaciją, spėjama, kad „Linkuva“ atsidūrė uragano epicentre, kurio gniaužtuose vėjo greitis siekė 80 m/s.

Tai kone dvigubai stipresnis vėjas nei 1999 m. gruodžio pradžioje Lietuvos pakrantę siaubęs uraganas Anatolijus.

„Linkuva“ buvo vienas naujausių Klaipėdos transporto laivyno laivų, kainavęs apie 20 mln. litų.

Jis buvo pastatytas Japonijoje 1988 m.

Po tragedijos 18-os įgulos narių šeimos sulaukė kompensacijos.

Žiniasklaidoje skelbta, kad, netekus maitintojų, joms išmokėta per 1,5 mln. litų.

Iš draudimo kompensacijos sulaukė ir kompanija, kuriai priklausė laivas, skelbta, kad ji gavo 18 mln. litų.

Suvokimas, kad šių žmonių likimas nežinomas, kad jų lemtis buvo kraupi ir tragiška, stipriai veikia emociškai.

Negrįžusiems sukūrė kenotafą

Šiai tragedijai atminti Klaipėdos skulptūrų parke „Linkuvos“ įgulai pagerbti pastatytas paminklas.

Kasmet prie jo per žūties metines, Vėlines ir Jūros šventę prie paminklo ateina ne tik oficialūs asmenys, bet ir „Linkuvos“ įgulos artimieji, skaudžiai išgyvenę jūrininkų netektis.

Tai tapo vieta, kur susirenkama pagerbti tų, kurie negrįžo namo, nes jų kapu liko vandenynas.

Šį kenotafą be žinios per uraganą Ramiajame vandenyne dingusio laivo „Linkuva“ įgulai sukūrė skulptorius Gintautas Jonkus.

Kūrinys primena bangose skęstantį laivą, šalia yra simbolinis jūrlapis su jo dingimo vieta.

G. Jonkus pripažįsta, jog suvokimas, kad šių žmonių likimas nežinomas, kad jų lemtis buvo kraupi ir tragiška, stipriai veikia emociškai, siekiant įamžinti tokią tragediją.