Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius paaiškino, kad plastiko maišeliai yra neblogas būdas atbaidyti kregždes.

„Vienintelis paukštis, keliantis nepatogumų daugiabučių gyventojams, – langinės kregždės. Tai vienintelė kregždžių rūšis, kuri lizdus lipdo langų nišose“, – tikino S. Karalius.

Kregždėms sulipdžius lizdą, netrukus jame atsiranda ir jauniklių. O tuomet visa šeimyna ima teršti palanges.

„Tačiau šios kregždės kuriasi kolonijomis. Todėl vienoje vietoje gali būti nuo kelių iki kelių dešimčių lizdų. Jei šios kregždės pasirenka vieną daugiabutį, jį ima atakuoti ne viena, o net kelios poros, neša molį ir lipdo lizdus“, – paaiškino specialistas.

Žmonės ieško būdų, kaip tas kregždes išprašyti.

S. Karalius tikino, kad maišelių kabinimas virš langų yra veiksmingas būdas.

„Galima kabinti juosteles ar kitus plazdančius daiktus. Kregždės nori pratęsti giminę, todėl jos suka lizdus. Todėl geriau yra neleisti jų statyti nei po to naikinti lizdus su visais kiaušiniais ar išsiritusiais paukščiukais. Tai jau nedovanotina“, – pastebėjo S. Karalius.

Ypač pravartu maišelius kabinti lango nišos kampe, nes kaip tik šioje vietoje kregždės suka lizdus.

Lietuvoje peri trys kregždžių rūšys.

„Šelmeninės kregždės peri po tiltais, senų pastatų nišose, tvartuose. Joms reikia užuolandos. Bet nuo seno lietuviai jų nevydavo, kregždės buvo gerbiamos ir mylimos“, – tikino specialistas.

Urvinės kregždės taip pat kuriasi kolonijomis, jos renkasi stačius upių šlaitus ar kitas joms tinkamas vietas.

„Gali įsikurti net keli šimtai paukščių. Bet jos niekam netrukdo. Šelmeninės kregždės neperi kolonijomis, todėl jas žmonės mėgsta. Kregždės pas mus yra mylimos, bet miestuose jos mažiau pageidautinos. Žmonės ieško būdų, kaip tas kregždes išprašyti“, – teigė S. Karalius.