K. Mickevičius buvo dažnas dienraščio „Klaipėda“ pašnekovas įvairiais miesto simbolikos klausimais.
Būtent K. Mickevičius kartu su skulptoriumi Gintautu Jonkumi prisidėjo prie 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo vadui Jonui Polovinskui-Budriui ir jo žmonai Reginai Kašubaitei-Budrienei skirto paminklo sukūrimo, kuris buvo atidengtas prieš metus sausio 15 dieną Klaipėdos skulptūrų parke.
Būtent Kęstutis dar iki tol Lietuvos ypatingajame archyve atrado ir savo asmeninėmis lėšomis įsigijo R. Kašubaitės-Budrienės bylos kopiją, kad išsiaiškintų šios moters indėlį 1923 metų įvykiams Klaipėdoje.
Šie dokumentai padėjo įrodyti, kad R. Kašubaitės-Budrienės pelenai pelnytai atguls šalia jos vyro ir žuvusių sukilėlių palaikų.
Klaipėdai liko K. Mickevičiaus kartu su dizainere Jūrate Valinčyte atkurtas miesto herbo etalonas, miesto vėliava, su archeologu Jonu Geniu K. sudarytas leidinys „Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava“.
K. Mickevičiaus bičiulis, architektas Romas Gailius išskirtinai pabrėžė, kad Kęstutis buvo klaipėdietis iki kaulų smegenų, žmogus, kuriam miesto istorija, jo ženklai ir tapatybė buvo ne vien profesinio darbo objektas, bet ir asmeninės atsakomybės dalis.
„Stebino jo domėjimosi laukas ir gylis. Sakyčiau, jis buvo toks šių laikų miesto Leonardas da Vincis. Kartais žmogaus darbų vertė geriausiai atsiskleidžia tada, kai jo paties jau nebėra šalia. Lieka tai, ką jis sukūrė, kuo dalijosi ir ką paliko kitiems. Klaipėda neteko gilaus, padoraus, auksarankio žmogaus, kuris padėjo ir miestui geriau pažinti save“, – prisimindamas bičiulį savo feisbuko paskyroje rašė R. Gailius.
Naujausi komentarai