Daugiabučių namų kiemuose prisiveisė šimtai kačių. Šių benamių gyvūnų sugauta taip pat rekordinis skaičius – trečdaliu daugiau nei įprastai.
Beglobių gyvūnų nemažėja
Gyvūnų centras „Nuaras“ praėjusį mėnesį sugavo 142 beglobius. Paprastai šis skaičius nesiekia šimto.
Daugiausia sugauta beglobių kačių – 85. Iki tol kas mėnesį jų buvo pagaunama iki 50-ies.
„Praėjusį mėnesį sugautų gyvūnų buvo košmariškai daug. Pamačiusi skaičius iš pradžių nepatikėjau“, – tvirtino bendrovės „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Sulaukėjusių kačių pilna daugiabučių namų kiemuose. Dažniausiai jos renkasi prie šiukšlių konteinerių.
Klaipėdiečiai baiminasi dėl savo ir vaikų sveikatos, kad neužsikrėstų ligomis, kurias gali nešioti valkataujantys gyvūnai.
Pinigų gaudyti katėms nėra
Kaip toliau uostamiestyje bus kovojama su kačių kolonija, kol kas neaišku. Miesto savivaldybė nebeturi pinigų, už kuriuos galėtų pirkti beglobių gyvūnų gaudymo paslaugą.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas pažadėjo, kad miestas neliks be beglobių gyvūnų priežiūros. Galbūt bus bandoma sumažinti jų gaudymo kvotas. Konkursą šiai paslaugai teikti laimėjusios įmonės planuojama prašyti, kad vietoje trijų gyvūnų būtų sugauti du.
J.Gustaitienė tvirtino, jog šios problemos gaudant ir naikinant gyvūnus nepavyks išspręsti. Anot jos, itin vislius gyvūnus pagavus reikėtų kastruoti.
„Dėl to turėtų apsispręsti daugiabučio namo bendrija. Pavyzdžiui, jei kieme gyvena 20 kačių, gyventojai galėtų priimti sprendimą, kad liks 5–6 gyvūnai. Likusius reikėtų iškastruoti. Gyventų, gaudytų peles, nesidaugintų ir natūraliai išnyktų. Tokios programos vykdomos visame pasaulyje“, – aiškino įmonės vadovė. Pasak jos, gyventojai per mėnesį galėtų iškastruoti po vieną katę. Tai jiems kainuotų po penkis litus.
Įtraukia į juodąjį sąrašą
Įmonėje „Nuaras“ nemažėja gyventojų, kuriuos į prieglaudą atiduoda šeimininkai. Praėjusį mėnesį buvo priimta 20 kačių ir 15 šunų. Pasak J.Gustaitienės, pikčiausia, kad žmonės naminius gyvūnus atiduoda dėl nereikšmingų priežasčių.
„Žmonės įsigyja gyvūną, paaugina, o paskui sugalvoja, kad nebenori. Visuomenė į šunį žiūri kaip į daiktą. Anksčiau, prieš įsigydami vieną ar kitą gyvūną, žmonės turėjo baigti specialius kursus, gauti pažymėjimą. Tai užtrukdavo ir jie gerai apgalvodavo savo sprendimą“, – prisiminė įmonės vadovė.
J.Gustaitienė pasakojo, jog pasitaiko ir labai įžūlių atvejų. Neretai paskambinę šeimininkai pareiškia, kad jie norėtų atiduoti gyvūną į prieglaudą, nes šis atsibodo. Vietoje jo įsigis kitą.
Tokie asmenys įtraukiami į juodąjį sąrašą. Jų pavardės perduodamos internetinių puslapių, kurie skelbia apie dovanojamus gyvūnus, administratoriams. Pastariesiems pranešama ir apie asmenis, kurie be reikšmingos priežastis atidavė savo gyvūną.
„Prieglaudos – ne kojinių keitimo įmonės“, – pabrėžė bendrovės vadovė.
J.Gustaitienė tvirtino, jog žalą daro ir veisėjai, kurie daugina veislinius šunis be dokumentų. Tokių gyvūnų pilni turgūs. Pasak J.Gustaitienės, žmonės juos nusiperka neskiepytus, per anksti paimtus iš namų ir nusivilia.
Jurgita Gustaitienė
Jei kieme gyvena 20 kačių, gyventojai galėtų priimti sprendimą, kad liks 5-6 gyvūnai. Likusius reikėtų iškastruoti. Gyventų, gaudytų peles, nesidaugintų ir natūraliai išnyktų. Tokios programos vykdomos visame pasaulyje.
Naujausi komentarai