Miestus - į skolų pelkę

Nors savivaldybių rinkimai jau ant nosies - vos aštuoni mėnesiai beliko - liberalcentristų valdomos savivaldybės suskato praskolinti savo miestus.

Kauniečiai sugalvojo paimti beveik 52 milijonus litų paskolos troleibusams pirkti, o klaipėdiečiai - beveik 26 milijonus litų dviem gatvėms ir Biržos tiltui tvarkyti.

Galbūt kauniečiams ir „nefasonas“ važinėti barškančiais 20 metų troleibusais. Turbūt reikia būtent 50 naujų transporto priemonių. Ypač kad pirmąją troleibusų partiją laikinoji sostinė gaus prieš pat rinkimų batalijas.

Klaipėda irgi negali dar ilgiau atidėlioti Biržos tilto remonto. Nes per vieną Jūros švenčių ims ir nuvažiuos su visais klibančiais tilto rėmais į Danę tūkstančiai besilinksminančių miesto svečių ir klaipėdiečių.

Aišku, laikas pradėti restauruoti ir Tiltų gatvę, nes važiuodamas ja gali dantis išbarstyti ar stuburą susižeisti.

Pradėtą rekonstruoti Kretingos gatvę užbaigti - prestižo reikalas, nors projektas ne pagal Klaipėdos kišenę.

Ir nauji troleibusai, ir rekonstruojamos, restauruojamos gatvės su tiltais miestams labai reikalingi, tačiau kodėl apie tai pradėta rūpintis sėdant į rinkimų vežimą.

Labai paprasta, rinkėjų atmintis labai trumpa. Padarytų savivaldybė visiems uostamiesčio gyventojams reikalingus darbus pirmaisiais antraisiais metais po rinkimų, visi prie gero tuoj įprastų ir pamirštų, kas buvo tas gerasis džinas.

Greičiausiai visi nuopelnai būtų užrašyti legendiniam miesto vadovui Alfonsui Žaliui.

Drąsiai skolintis ir už tuos pinigus „numesti bombą“ rinkėjams liberalcentristus verčia politiniai reitingai.

Rinkimai nieko gero „zuokininkams“ nežada. Pagal neoficialias apklausas Klaipėdoje liberalcentristus jau lenkia konservatoriai ir liberalų sąjūdis.

Ne veltui savivaldybės tarybos sekretorius Artūras Šulcas rudeniop traukiasi iš savivaldybės. Sekretorius pajautė, kad rinkėjai jį gali sutapatinti su A.Zuoko partija, nors A.Šulcas jau - liberalų sąjūdyje.

Tik liežuviais pamalę, kad nuvers partijos pirmininką Artūrą Zuoką iš posto ir dėl to pasilieka partijoje, uostamiesčio liberalcentristai nuleido garą.

A.Zuokui išeitį pademonstravo ilgai Darbo partiją įkaite laikęs Viktoras Uspaskichas. Jis, prokurorų prispaustas prie sienos, atsistatydino iš partijos lyderių.

„Darbiečiai“ lengviau atsiduso. Ėmė ieškoti vaistų organizacijos reanimacijai. Gal iš verslo projekto „uabas Darba parcija“ išsirutulios demokratiška politinė organizacija.

Gyvenime būna visokių stebuklų.